Psichoaktyviosios medžiagos – medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus. Nors psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik alkoholis, tabakas, narkotikai, bet ir cheminės medžiagos, raminamieji, migdomieji vaistai, šiame vadove psichoaktyviųjų medžiagų sąvoka apims šias priklausomybę sukeliančias medžiagas – tabaką, alkoholį ir narkotikus.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra itin svarbi, nes šios medžiagos sukelia tiek priklausomybę, tiek fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt. Rūkymas sukelia rimtą žalą aplinkiniams (pasyvusis rūkymas) ir laikomas plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksniu. Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo periodu. Su neigiamu tabako poveikiu dažniausiai siejamas cigarečių rūkymas, tačiau tabako kramtymas, kaip ir cigarų, pypkių rūkymas, taip pat pavojingas dėl burnos vėžio rizikos.
Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu. Intensyvaus gėrimo epizodų dažnis ir jų metu išgeriamo alkoholio kiekis turi didelės įtakos traumų ir tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų (vainikinių širdies arterijų ligos ir insulto) rizikai.
Narkotikų vartojimas lemia nelaimingus atsitikimus, neišgydomus smegenų pažeidimus, protinių galių nusilpimą bei psichikos ligas, įvairius organizmo funkcijų sutrikimus
Nerūkymas – svarbiausia ir pigiausiai kainuojanti sveikatos išsaugojimo priemonė
Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo. Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra. Todėl rūkymas nėra vien asmeninė, bet ir visuotinė sveikatos ir ekonominė problema.
Mesti rūkyti svarbu, nes:
- Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
- Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų, kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
- Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.
- Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
- Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai – net septyneriais metais trumpiau.
- Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžį.
- Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius patenkančio deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.
- Rūkymas kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.
- Tabakas palaipsniui silpnina lytinę funkciją.
- Tabakas trikdo uoslę ir skonio jutimą.
- Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.
- Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.
- Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlių.
- Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
Pasyvus rūkymas
Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius. Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo metu.
Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvusis rūkymas yra plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksnys.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkaliais.
Daugelis norėtų atsisakyti rūkymo priklausomybės
PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio. Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako. Ši priklausomybė yra vertinama kaip lėtinė liga, kuriai dažnai būdingas atkrytis.
Reguliariai rūkančiu laikomas tas žmogus, kuris kasdien surūko bent vieną cigaretę. Įsivertinti priklausomybę nuo tabako galima atliekant Fagerstromo priklausomybės nuo nikotino tesą.
|
Klausimas
|
Atsakymas
|
Balai
|
|
Kada surūkote savo pirmą cigaretę nubudęs?
|
Per 5 min.
Po 6–30 min.
Po 31–60 min.
Po 60 min.
|
3
2
1
0
|
|
Ar Jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur rūkyti draudžiama?
|
Taip
Ne
|
1
0
|
|
Kurios cigaretės Jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti?
|
Pirmosios rytinės
Bet kurios kitos
|
1
0
|
|
Kiek cigarečių surūkote per dieną?
|
31 ir daugiau
21–30
11–20
10 ar mažiau
|
3
2
1
0
|
|
Ar pirmosiomis valandomis po prabudimo Jūs rūkote daugiau negu kitu dienos metu?
|
Taip
Ne
|
1
0
|
|
Ar Jūs rūkote, kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje
|
Taip
Ne
|
1
0
|
Jei asmuo surenka mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas. Tokiu atveju, deja, rūkymas kontroliuoja asmenį, o ne asmuo rūkymą.
Patarimai, kaip būtų galima atsikratyti šio žalingo įpročio:
- Motyvuokite savo apsisprendimą mesti rūkyti.
- Nustatykite tikslią metimo datą, o jei nuspręsite mesti rūkyti palaipsniui, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių.
- Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti. Užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą.
- Atsikratykite visomis cigaretėmis.
- Rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu.
- Rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankštą.
- Venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.
- Pasikonsultuokite su gydytoju.
- Pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – užuosite nemalonų kvapą.
- Atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.
Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą, o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.
Nustojus rūkyti:
- Praėjus 20 minučių - jūsų kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vėl tampa normalūs.
- 8 valandoms - normalizuojasi deguonies kiekis, esantis jūsų kraujyje.
- 1 dienai - iš organizmo pašalinamas anglies monoksidas (CO); po truputį pradeda valytis plaučiai.
- 2 dienoms - paaštrėja uoslės ir skonio pojūčiai.
- 3 dienoms - atsipalaiduoja bronchai, tampa lengviau kvėpuoti
- 2 - 12 savaitėms - pagerėja viso kūno kraujotaka.
- 3 - 9 mėnesiams - pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys. Plaučių funkcija pagerėja bent 10 proc.
- 1 metams - per pusę sumažėja miokardo infarkto rizika, lyginant su rūkančiaisiais.
- 10 metų - per pusę sumažėja plaučių vėžio tikimybė, lyginant su rūkančiaisiais.
- 15 metų - tikimybė susirgti miokardo infarktu visiškai sumažėja ir susilygina su nerūkančiųjų tikimybe.
Turime žinoti, jog tabakas – sveikatą žalojantis produktas, o nerūkymas – svarbiausia ir pigiausiai kainuojanti sveikatos išsaugojimo priemonė.
Daugiau patikimos informacijos apie rūkymo žalą ir pagalbą galite rasti, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje http://www.smlpc.lt/, o taip pat interneto svetainėje www.nerukysiu.lt
Ankstyvosios intervencijos programa
2018 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-60/V-39 patvirtintas Ankstyvosios intervencijos programos (toliau – Programa) tvarkos aprašas.
Programos tikslas – integruojant savivaldybių visuomenės sveikatos biurų ir pedagoginių psichologinių tarnybų vykdomą veiklą, užtikrinti Programos įgyvendinimą, siekiant motyvuoti nepilnamečius asmenis atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Jei nepilnametis asmuo eksperimentuoja psichoaktyviomis medžiagomis – tai įspėjimas, kad jam reikia pagalbos formuojant atsakingą požiūrį į minėtų medžiagų vartojimą. Ankstyvosios intervencijos programa yra pagrįsta nuostata, kad pastebėjus psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, svarbu laiku reaguoti, t. y. nukreipti dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje. Todėl svarbu, kad tėvai bei pedagogai laiku pastebėtų nepilnamečius eksperimentuojančius psichoaktyviosiomis medžiagomis ir padėtų jiems gauti savalaikę pagalbą.
Įgyvendinant Ankstyvosios intervencijos programą teikiamos ankstyvosios intervencijos paslaugos rizikingos elgsenos nepilnamečiams asmenims nuo 14 iki 21 metų, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką), bet nėra nuo jų priklausomi.
Programos uždaviniai:
- Motyvuoti nepilnamečius asmenis atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
- Suteikti žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų keliamą žalą.
- Keisti nepilnamečių požiūrį į savo elgesį ir įpročius (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą).
Programos principai:
- Nemoralizuojantis, negąsdinantis ir nesmerkiantis požiūris.
- Kritinio mąstymo ugdymas, skatinant atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
- Interaktyvūs metodai bendraamžių grupėje.
- Atvira erdvė kalbėtis, rasti atsakymus ir stiprinti motyvaciją pokyčiams.
Ankstyvosios intervencijos programos turinys ir trukmė:
- Pradinis pokalbis (iki 1 val)
- Pagrindinė programos dalis praktiniai užsiėmimai (8 val.):
- Susipažinimas, teisiniai aspektai ir žinios apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai ir priklausomybės vystymasis.
- Rizikos ir apsauginiai veiksniai.
- Praktiniai patarimai, kaip keisti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, galimybės gauti reikiamą pagalbą ir paramą.
- Baigiamasis pokalbis (iki 1 val.)
Mokymosi forma:
Mokomosios 6-12 jaunuolių grupės (nuo 14 metų). Grupės formavimas gali trukti iki 3 mėn.
Patekimo į programą būdai:
- Nukreipia teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) už Administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus arba savivaldybės administracijos direktorius, kai savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymu asmeniui yra skirta vaiko minimalios priežiūros priemonė.
- Registruoja tėvai savanoriškai ir prevenciniais tikslais, kai vaikas eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja alkoholį ar narkotikus. Savarankiškai nepilnametis asmuo gali registruotis nuo 16 metų amžiaus.
Ankstyvosios intervencijos programos įgyvendinimą organizuoja ir administruoja Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, o užsiėmimus veda Švenčionių pedagoginė psichologinė tarnyba.
Registracija:
Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Strūnaičio g. 3, Švenčionys.
Registruojantis būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir sprendimo dėl įpareigojimo dalyvauti programoje kopiją, jei programoje dalyvauti yra įpareigota.
Informacija teikiama:
- Mob. tel. 8 387 20608 arba 8 387 20608
- el. paštu jaunimas.svencionys@gmail.com
Daugiau informacijos apie programą: http://ntakd.lrv.lt/lt/prevencija/ankstyvoji-intervencija
Atnaujinta 2022-07-08 14:13
