Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo.  Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra. Todėl rūkymas nėra vien asmeninė, bet ir visuotinė sveikatos ir ekonominė problema.

Mesti rūkyti svarbu, nes:

• Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
• Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų, kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
• Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.
• Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
• Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai – net septyneriais metais trumpiau.
• Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžį.
• Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius patenkančio deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.
• Rūkymas kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.
• Tabakas palaipsniui silpnina lytinę funkciją.
• Tabakas trikdo uoslę ir skonio jutimą.
• Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.
• Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.
• Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlių.
• Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Pasyvus rūkymas

Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius. Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo metu.

Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvusis rūkymas yra plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksnys.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkaliais.

Daugelis norėtų atsisakyti rūkymo priklausomybės

PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio. Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam  nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako. Ši priklausomybė yra vertinama kaip lėtinė liga, kuriai dažnai būdingas atkrytis.

Reguliariai rūkančiu laikomas tas žmogus, kuris kasdien surūko bent vieną cigaretę. Įsivertinti priklausomybę nuo tabako galima atliekant Fagerstromo priklausomybės nuo nikotino tesą.