Europos epilepsijos diena
Europos epilepsijos diena
2024-02-13
Antrąjį vasario pirmadienį minima Europos epilepsijos diena. Epilepsija arba buitine kalba ‒ nuomaris ‒ tai lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Sergant šia liga kartais prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, gali sumažėti protiniai gabumai. Šis sutrikimas yra vienas iš dažniausių neurologinių ligų.
Ženklai ir simptomai
Priepuolių ypatybės skiriasi ir priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje sutrikimas prasideda ir kiek jis išplito. Gali pasireikšti laikini simptomai, tokie kaip orientacijos ar sąmonės praradimas, taip pat judėjimo, jutimo (įskaitant regėjimą, klausą ir skonį), nuotaikos ar kitų pažinimo funkcijų sutrikimai.
Epilepsija sergantys žmonės dažnai turi kitų fizinių problemų (pvz., lūžių ir mėlynių, susijusių su traukuliais), taip pat psichologinių problemų, tokių kaip nerimo sutrikimai ir depresija. Be to, epilepsija sergančių žmonių ankstyvos mirties rizika yra tris kartus didesnė nei visos populiacijos, o didžiausias rodiklis mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse bei kaimo vietovėse.
Didelės dalies su epilepsija susijusių mirties priežasčių, tokių kaip griuvimai, skendimas, nudegimai ir užsitęsę traukuliai, galima išvengti; šis iššūkis ypač aktualus mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Priežastys
Epilepsija nėra užkrečiama. Nors daugelio pagrindinių ligų patogenetiniai mechanizmai gali sukelti epilepsijos išsivystymą, maždaug 50 % atvejų jos etiologija lieka nežinoma. Epilepsijos priežastys skirstomos į šias kategorijas: struktūriniai, genetiniai, infekciniai, metaboliniai, imuniniai ir nežinomi etiologiniai veiksniai.
Jie apima:
1. smegenų pažeidimas prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu (hipoksija arba gimdymo trauma, mažas gimimo svoris);
2. įgimtos anomalijos arba genetinės anomalijos ir dėl to atsirandantys smegenų apsigimimai;
3. sunkus galvos sužalojimas;
4. insultas, dėl kurio smegenys negauna pakankamai deguonies;
5 .smegenų infekcija, pvz., meningitas, encefalitas, neurocisticerkozė;
6. kai kurie genetiniai sindromai;
7. smegenų auglys.
Prevencija
Apskaičiuota, kad iki 25% epilepsijos atvejų galima išvengti.
Veiksmingiausias būdas išvengti potrauminės epilepsijos yra apsisaugoti nuo galvos traumų, ypač mažinant griuvimų, kelių eismo įvykių ir sporto traumų skaičių.
Tinkama perinatalinė priežiūra padeda sumažinti naujų epilepsijos atvejų dėl gimdymo traumos.
Karščiuojančių vaikų kūno temperatūros mažinimo vaistai ir kiti metodai gali sumažinti karščiavimo priepuolių tikimybę.
Epilepsijos profilaktika po insulto siekiama sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, imantis priemonių aukšto kraujospūdžio, diabeto ir nutukimo prevencijai arba kontrolei, metant rūkyti ir besaikį alkoholio vartojimą.
Centrinės nervų sistemos infekcijos yra dažna epilepsijos priežastis atogrąžų regionuose, kur yra daug besivystančių šalių. Veiksmingi būdai sumažinti pasaulinį epilepsijos, ypač dėl neurocisticerkozės, skaičių, yra išnaikinti parazitus tokiose vietose ir šviesti gyventojus, kaip apsisaugoti nuo infekcijų.
Atnaujinta 2018-03-16 21:15