Burnos vėžys vystosi ląstelėse, kurios dengia burnos vidų. Tokie navikai priskiriami piktybiniams, nes gali metastazuoti į aplinkinius audinius ir organus.

Nuo pat gimimo žmogaus organizme formuojasi ne tik paprastos ląstelės, bet ir nenormalios – pakitusios. Tokiomis jos tampa dėl kenksmingų medžiagų įtakos, paveldimų savybių ar atsitiktinių pažeidimų. Daugumą jų identifikuoja ir sunaikina imuninė sistema, tačiau kai kurios vis tiek sugeba atsispirti mūsų natūraliai organizmo gynybai ir ne tik išgyventi, bet ir sukurti daugybę savo kopijų. Laikui bėgant iš jų susidaro auglys, kurio ląstelės turi itin pavojingų savybių. Ląstelės dauginasi nekontroliuojamai, ignoruoja natūralų gyvenimo ciklą, taip pat ir žūties mechanizmą – apoptozę, dėl kurios audiniai nuolat atnaujinami, ir egzistuoja daug ilgiau, nei trunka įprastas gyvenimo ciklas. Be to, jos patenka į kraujotakos ir limfinę sistemas, o iš jų keliauja į bet kurią kūno vietą, įsitvirtina ir sukuria papildomus židinius – metastazes.

Didžioji dauguma tokių neoplazmų išsivysto iš plokščių ląstelių, dengiančių vidinę burnos ertmės gleivinę. Ypatinga jų rūšis – verukozinė karcinoma – dažniausiai pasireiškia dantenose ir skruostuose.

Mažiau paplitusios adenokarcinomos, susidarančios smulkiųjų seilių liaukų ląstelėse, ir sarkomos, pažeidžiančios jungiamąjį ar atraminį audinį, įskaitant raumenis, riebalus ir kraujagyslių sieneles.

Tikslios priežastys, lėmusios tokių auglių atsiradimą, medikams iki šiol nežinomos – yra nustatyti tik veiksniai, didinantys jų susidarymo tikimybę:

• Tabako vartojimas: dauguma pacientų rūkė cigaretes, pypkes ar cigarus arba buvo veikiami kitų tabako formų, įskaitant kramtymą ar uostymą. Žmonėms, kurie net ir po diagnozės neatsisako žalingo įpročio, žaizdos gyja blogiau, o šalutinis spinduliuotės ir chemoterapijos poveikis yra ryškesnis.

• Alkoholio vartojimas: kuo daugiau alkoholio žmogus vartoja, tuo didesnė rizika.

(Šių dviejų veiksnių derinys tikimybę susirgti burnos vėžiu padidina maždaug 30 kartų.)

• ŽPV arba žmogaus papilomos virusas sukelia pailgų, į karpas panašių ataugų atsiradimą. Ši infekcija padidina tikimybę susirgti: varpos, gerklės, išangės, gimdos kaklelio, vulvos ir makšties vėžiu. Pastaraisiais metais labai padaugėjo su ŽPV susijusių burnos navikų atvejų. Jie vis dažniau nustatomi jauniems žmonėms, kurie turėjo keletą seksualinių partnerių, tačiau nepiktnaudžiavo alkoholiu ar tabaku. Paprastai tokie pacientai turi geras prognozes, nes chemoterapija ir spindulinė terapija tokius navikus veiksmingai sunaikina, tačiau tik tuo atveju, jei tokie paciantai nerūko.

• Antsvoris

• Lytis: vyrams liga pasireiškia 2 kartus dažniau nei moterims.

• Ultravioletinė spinduliuotė: Lūpų augliai dažnai išsivysto lauko darbuotojams, nes jie ilgą laiką yra veikiami saulės spindulių.

• Amžius: Šio tipo vėžys retai sutinkamas jauniems žmonėms, nes dažniausiai išsivysto per eilę metų. Dauguma pacientų diagnozės nustatymo metu yra vyresni nei 55 metų amžiaus. Išimtis yra ŽPV sukelti navikai – jie dažniau nustatomi iki 50 metų amžiaus.

• Prasta mityba: Kai kurie tyrimai parodė, kad dieta, kurioje mažai vaisių ir daržovių, taip pat gali sukelti šią ligą.

Kai kurie tyrimai parodė, kad yra ir kitų veiksnių, galinčių padidinti šią tikimybę: burnos skalavimo skysčio, kuriame yra daug alkoholio, naudojimas; dantų protezų sudirginta burnos gleivinė/dantenos ir prasta burnos higiena.

Besivystantis navikas gali sukelti vieną ar daugiau iš šių simptomų:

• Negyjanti opa ant lūpos ar burnoje.

• Baltos arba raudonos dėmės ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės.

• Apsunkintas kramtymas ar ryjimas.

• Nuolatinis skausmas burnoje.

• Sutrikęs žandikaulio ar liežuvio judėjimas.

• Lūpų, burnos ar skruosto patinimas, įvairūs gūzeliai.

• Skausmas ar diskomfortas gerklėje, joje įstrigusio „guzelio“ pojūtis.

• Liežuvio, lūpų ar kitos burnos srities tirpimas.

• Balso kitimas.

• Išaugos kakle arba gerklės gale.

• Ausų skausmas.

• Svorio kritimas.

Daugelį šių simptomų gali sukelti ir įvairios kitos sveikatos būklės, įskaitant kitų rūšių vėžį. Jei bent vienas iš jų nepraeina ilgiau nei 2 savaites, būtinai reikia kreiptis į medikus.

Kai kurie navikų tipai nustatomi atliekant įprastinę medicininę apžiūrą, tačiau nemaža dalis jų nustatomi apsilankius pas gydytoją dėl nerimą keliančių simptomų atsiradimo.

Diagnozė prasideda apklausa apie sveikatos problemas, jų atsiradimo datą ir galimus rizikos veiksnius, o toliau tęsiama tyrimų serija.

Pastaraisiais metais burnos ertmės vėžio gydymo būdų spektras ir apimtis išaugo ir patobulėjo, įskaitant naujus metodus, tokius kaip robotinė chirurgija ir imunoterapija. Be to, geriau suprasdami ligą, gydytojai gali individualizuoti gydymo metodus ir suteikti pacientui visą reikiamą priežiūrą.

Pacientų dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose dar labiau pagilino mūsų žinias ir suteikė aukštos kokybės duomenų, padedančių pasirinkti gydymą. Didelė dalis pacientų sėkmingai baigia gydymą ir pasveiksta.

Tačiau kai kuriems pacientams dėl pažengusios vėžio stadijos ir sudėtingo gydymo gali pakisti veido išvaizda ar kalba, pasunkėti rijimas ar pečių judesiai. Tai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui bendrauti, nes dėl gydymo sutrinka kalba ir gebėjimas valgyti bei gerti.

Kai kuriems pacientams, kurių darbas ar laisvalaikis priklauso nuo gerų peties ar rankos judesių, po gydymo gali prireikti koreguoti užimtumą ir gyvenimo būdą.