2022 m. navikais Lietuvoje sirgo 275 758 asmenys. Iš jų: 59,34 proc. gerybiniais ir 40,66 proc. piktybiniais. Nuo piktybinių navikų per 2022 m. Lietuvoje mirė 7899 asmenys.

Švenčionių rajone 2022 m. navikais sirgo 1572 asmenys. Nuo piktybinių navikų iš viso mirė 87 gyventojai. Dažniausiai rajono gyventojų gyvybes nusinešė: gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys; leukemijos ir limfomos vėžys. Taip pat nemažą dalį sudarė ir mirtys nuo krūties, priešinės liaukos bei gaubtinės žarnos vėžio.

Vėžys yra liga, kurios esmė yra nenormalus ląstelių dalijimasis ir augimas. Normaliomis sąlygomis ląstelės kontroliuoja savo dalijimąsi, ir naujos ląstelės yra reikalingos tik norint pakeisti senas arba pažeistas ląsteles. Vėžys atsiranda, kai šis reguliavimas sutrinkas, o ląstelės pradeda dalintis nekontroliuojamai ir formuoti masę, vadinamą naviku.

Pagal naviko augimo pobūdį, jo plitimą, įtaką organizmui navikai gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai (kasdienybėje dar vadinami gerybiniais).

Nepiktybiniai navikai didėja neįsiskverbdami ir neišplisdami į gretimus bei tolimesnius organus. Didėdami nepiktybiniai navikai gali spausti šalimais esantį organą ir taip sukelti sveikatos problemų. Dažniausiai jie sėkmingai pašalinami operacijos būdu, pakartotinai atauga retai. Nepiktybinio naviko ląstelės mažai kuo skiriasi nuo tų, iš kurių išsivystė, jos tik neįprastai išsidėsčiusios.

Piktybinių navikų ląstelės daug labiau skiriasi nuo sveikojo audinio ląstelių, iš kurių išsivystė: jos nesubrendusios, nevisiškai diferencijuotos. Naviko augimo pobūdis kitoks – ląstelės skverbiasi vis gilyn į organo, iš kurio išsivystė, audinį, įauga į gretimus organus. Pažeidžiama organų sandara, sutrinka jų veikla, atsiranda didelių sveikatos sutrikimų. Be to, piktybinio naviko ląstelės turi savybę atskilti nuo naviko ir limfos ar kraujo keliu išplisti į sritinius limfmazgius, kitus kūno organus neretai atokius nuo pirminio židinio. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten „prigyja“, dauginasi, susidaro nauji dukteriniai navikai, vadinami metastazėmis. Metastazės ypač sunkina ligos eigą.

Vėžys gali atsirasti įvairiose kūno dalyse ir organuose. Yra daug skirtingų vėžio tipų. Vėžio tipas nustatomas pagal tai, iš kurio organo ar audinio kilo pirminis navikas. Pavyzdžiui, krūties vėžys yra vėžys, kuris prasideda krūties ląstelėse, o plaučių vėžys prasideda plaučių ląstelėse.

Vėžio priežastys yra įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos veiksnius, kenksmingus įpročius (tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas), infekcijas ir kt. Ankstyva vėžio diagnostika, gydymo metodai ir prevencijos priemonės nuolat tobulėja, tačiau vėžys išlieka rimta sveikatos problema visame pasaulyje. Svarbu pabrėžti, kad kiekvieno asmens vėžio atvejis yra unikalus, ir gydymo planas turi būti individualizuotas pagal paciento specifinius poreikius ir vėžio charakteristikas.

Vėžys yra sudėtinga liga, ir gydymo bei prevencijos būdai priklauso nuo specifinio vėžio tipo, stadijos, paciento sveikatos ir kitų individualių veiksnių. Štai keletas bendrų vėžio gydymo ir prevencijos principų:

Vėžio prevencija:

1. Sveika gyvensena:

• Rūkymo nutraukimas arba nepradėjimas.

• Sveikos mitybos principai:

Nuosaikumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Įvairumas Reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis proporcijomis.

Mitybos subalansavimas Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

• Saikingas alkoholio vartojimas arba jo vengimas.

• Aktyvus gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas.

2. Skiepai:

HPV (žmogaus papilomavirus) skiepas gali apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų, tokių kaip gimdos kaklelio vėžys.

Hepatito B skiepas gali sumažinti kepenų vėžio riziką.

3. Aplinkosaugos veiksniai:

Apsauga nuo kenksmingų cheminių medžiagų ir jonizuojančiosios spinduliuotės.

Vėžio gydymo būdai:

1. Chirurginė intervencija:

Operacija, siekiant pašalinti vėžį ir aplinkinius pažeistus audinius.

2. Radioterapija:

(arba spindulinis gydymas, spinduline terapija) – gydymo būdas didelės energijos jonizuojančiais spinduliais. Radioterapija gali sustabdyti vėžinių ląstelių dauginimąsi ir jas sunaikinti.

3. Chemoterapija:

Vaistų naudojimas siekiant sunaikinti arba sustabdyti vėžio ląstelių dauginimąsi.

4. Imunoterapija:

Paciento imuninės sistemos stiprinimas arba modifikavimas, kad ji galėtų atpažinti ir sunaikinti vėžio ląsteles.

5. Targetinė terapija:

Vaistai, kurie selektyviai veikia specifinius molekulių taškus vėžio ląstelėse.

6. Hormoninė terapija:

Dažniausiai naudojama moterims sergančioms krūties ar gimdos kaklelio vėžiu.

7. Taikomoji terapija:

Panaudojimas naujoviškų technologijų ir genetikos tyrimų rezultatų, siekiant individualizuoto gydymo.

Svarbu suprasti, kad kiekvieno paciento atvejis yra unikalus, ir gydymo planas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir vėžio charakteristikas. Pacientas turėtų nuolat bendradarbiauti su medicinos specialistais ir laikytis jų nustatytų gydymo planų bei rekomendacijų.