Virusinės žarnyno infekcijos. Ką būtina žinoti.

Titulinis
Naujienos

Virusinės žarnyno infekcijos. Ką būtina žinoti.

2024-01-31

Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas. Dažniausiai pasireiškia žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Virusinės žarnyno infekcijas dažniausiai sukelia:

1. Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams. Infekcija dažnai prasideda ūmiu virškinimo trakto uždegimu, o simptomai apima viduriavimą, vėmimą, karščiavimą ir pilvo skausmus.

2. Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos. Simptomai apima ūminį viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus ir kartais karščiavimą.

3. Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams. Simptomai gali būti panašūs į rotaviruso sukeltus simptomus.

4. Astrovirusai: Dažnai susijęs su ūminiu virškinimo trakto uždegimu ir simptomais, tokiais kaip viduriavimas, vėmimas ir pilvo skausmas.

5. Kiti enterovirusai ir koronavirusai: Kai kurie kitų virusų tipai, priklausantys enterovirusų ar koronavirusų šeimoms, taip pat gali sukelti žarnyno infekcijas.

Simptomai: Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Simptomų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo, nuo susirgusiojo organizmo sveikatos (maži vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys, o taip pat ir kiti asmenys, kurie turi silpnesnį imunitetą – dažniausiai serga sunkiau).

Perdavimo būdai: Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Atidžiai laikykitės asmeninės higienos taisyklių, ypač prieš valgį ir pasinaudojus tuoletu.

Dehidratacija: Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus. Mineralinis vanduo netinka.

Gydymas: Dauguma žarnyno infekcijų praeina savaime, tačiau sunkiais atvejais gali būti reikalinga gydytojo konsultacija.

Kada būtina kreiptis pas gydytoją: Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu, jei pastebite kraujavimą iš žarnyno ar kitus sunkius simptomus.

Prevencinės priemonės:

• dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;

• prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus;

• kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais tirpalais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;

• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;

• patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą;

• sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.

• ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.

• susirgusius virusine žarnyno infekcija asmenis, dirbančius maisto tvarkymo subjektuose, rekomenduojama nušalinti nuo maisto tvarkymo dar 3 dienoms po paskutinės viduriavimo dienos;

• nedelsiant nutraukti įtariamo užteršto maisto realizavimą ir jį sunaikinti.

Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, dezinfekavimas ir vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų.