Nuo diabeto iki vėžio: kokia yra grybų nauda

Atgal

Nuo diabeto iki vėžio: kokia yra grybų nauda

2023-09-07

Grybų patiekalai nuo seno buvo neatsiejami ir šventinių vaišių ir kasdieninės mitybos dalis, ypač grybavimo sezono įkarštyje.
Grybai yra vertingas maistingas produktas, kuris paįvairina mūsų mitybą ir praturtina organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Visų rūšių grybuose yra skaidulų, kurios gerina virškinimą, mažina gliukozės kiekį kraujyje. Grybuose yra vitamino D, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą žmogaus organizme, taip pat teigiamai veikia imunitetą, kurio ypač trūksta rudens-žiemos laikotarpiu. Grybuose yra ir B grupės vitaminų, kurie būtini nervų, reprodukcinės bei širdies ir kraujagyslių sistemų veiklai (plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį).
Grybuose taip pat gausu mikroelementų: kalio (širdies veikla), vario (dalyvauja geležies pasisavime, kolageno gamyboje, energijos formavime mitochondrijose), seleno (reikalingo imuniteto, šlapimo sistemos veiklai, yra puikus antioksidantas). Ir galiausiai, grybuose gausu baltymų, reikalingų visoms mūsų kūno ląstelinėms struktūroms kurti.

 

ONKOLOGINĖS LIGOS

Kaip jau minėjome grybuose yra daug antioksidantų. Antioksidantai – tai cheminės medžiagos, kurios padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie gali būti pavojingi organizmui ir gali būti onkologinių ligų vystymosi priežastimi.
Selenas yra mineralas, kurio nėra daugumoje vaisių ir daržovių, bet yra grybuose. Jis vaidina tam tikrą vaidmenį kepenų fermentų veikloje ir padeda neutralizuoti kai kurias organizmo medžiagas, kurios gali padidinti onkopatologijos išsivystymo riziką.
Buvo įrodyta, kad grybuose esantis vitaminas D neleidžia augti vėžinėms ląstelėms ir prisideda prie ląstelių augimo ciklo reguliavimo. Šviežiai supjaustytus grybus laikant saulėje, vitamino D kiekis juose žymiai padidėja.
Grybuose esanti folio rūgštis atlieka svarbų vaidmenį DNR sintezėje ir atstatyme, taip užkertant kelią vėžinių ląstelių susidarymui dėl DNR mutacijų.

CUKRINIS DIABETAS

Tyrimai parodė, kad 1 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių, besilaikančių daug skaidulų turinčios dietos, gliukozės kiekis kraujyje yra mažesnis. Pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu, gali pagerinti cukraus, lipidų ir insulino kiekį kraujyje. Vienoje grybų porcijoje yra apie 3 g skaidulų. Tai taip pat naudinga virškinimo sistemai ir sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei metaboliniu sindromu.

KŪNO SVORIO VALDYMAS IR SOTUMAS

Maistinės skaidulos vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant kūno svorį, funkcionuoja kaip „užpildas“ virškinimo sistemoje. Grybų ląstelių sienelėse yra 2 rūšių maistinių skaidulų: beta gliukanų ir chitino. Jie didina organizmo sotumą ir mažina apetitą, taip prisidedant prie suvartojamų kalorijų kiekio mažinimo.

KAIP DAŽNAI IR KIEK GALIMA SAUGIAI VALGYTI GRYBŲ?

Manoma, kad grybų geriau vartoti ne daugiau kaip 100-150 g 2 kartus per savaitę ir tik po terminio apdorojimo, kuris sunaikina agaritino toksiną, esantį beveik visuose, įskaitant valgomuosius grybus.

AR VAIKAI GALI VALGYTI GRYBUS IR NUO KOKIO AMŽIAUS?

Grybai yra gana sunkiai virškinamas produktas, turintis tam tikrų toksinių medžiagų, todėl jaunesniems nei 7 metų vaikams grybai yra kontraindikuotini.

DĖL KOKIŲ LIGŲ GERIAU ATSISAKYTI GRYBŲ?

Grybai vartoti draudžiama sergant ūmiomis lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis arba joms paūmėjus (ūminis ir lėtinis gastritas, pepsinė opa, kolitas, duodenitas, pankreatitas, taip pat inkstų ir kepenų nepakankamumas).

APSINUODIJIMAS VALGOMAIS GRYBAIS

Kaip jau minėjome grybai yra sudaryti iš chitino – medžiagos, kuri yra sunkiai virškinama. Su grybuose esančiu chitinu ypač sunkiai susidoroja vaikų iki 7 metų, senyvo amžiaus ir jautrią virškinimo sistemą turinčių žmonių virškinamo sistema. Šie žmonės suvalgę valgomųjų grybų, po kelių valandų, gali pajusti tokius simptomus, kaip:

  • Sunkumas skrandyje
  • Skausmas viršutinėje pilvo dalyje
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Viduriavimas
Šie simptomai, kaip ir suvalgius kito sunkiai virškinamo maisto, taip ir šiuo atveju per 2-4 valandas praeina savaime. Šį faktą reikia įsidėmėti, nes jei simptomai po 2-4 valandų nepraeina, tikimybė, kad buvo apsinuodyta nuodingais grybais, didėja. 

APSINUODIJIMAS NUODINGAIS GRYBAIS

Pirmieji požymiai apsinuodijus nuodingais grybais gali būti panašūs į valgomųjų grybų ar įprastai mitybai nenaudojamų nenuodingų grybų (šungrybių), sukeltas sveikatos problemas. Taigi, pirmieji ir dažniausi nuodingų grybų sukelti sveikatos sutrikimai, atsiradę praėjus kelioms valandoms ar net sekančią dieną, kai buvo valgyta grybų yra:

  • Pykinimas,
  • Vėmimas,
  • Viduriavimas
  • Pilvo skausmai.

Vėlyvesni simptomai priklauso nuo to kokios rūšies grybas buvo suvalgytas ir kokios nuodingos medžiagos jame buvo ir tai gali būti:

  • Mėšlungis
  • Kliedesiai
  • Traukuliai
  • Haliucinacijos
  • Euforija
  • Staigus sąmonės netekimas ir netgi koma.
  • Greitas širdies plakimas.

 

APSINUODIJIMAS NUODINGIAUSIAIS LIETUVOS GRYBAIS

Patys nuodingiausi Lietuvoje augantys grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Sunkius ir net mirtinus susirgimus sukelia šiuose grybuose esantis nuodas Amatoksinas, kuris nepakinta grybus verdant, sūdant, džiovinant, konservuojant ar kitaip apdorojant juos. Dėl amatoksino poveikio išsivysto sunkūs kepenų pažeidimai. Amatoksino aptinkama ir kituose nuodinguose grybuose: smailiažydėje žvynabudėlėje ir eglinėje kūgiabudėje.

PIRMOJI PAGALBA APSINUODIJUS GRYBAIS

  1. Visada apsinuodijus grybais, reikia sunerimti ir galvoti, kad buvo suvalgytas potencialiai pavojingas gyvybei grybas ir kreiptis į medikus. Jei, kyla bent menkiausias įtarimas dėl apsinuodijimo grybais, paprasčiausias ir greičiausias būdas pasikonsultuoti su gydytoju klinikiniu toksikologu yra paskambinus telefonu 8 5 236 2052 į visą parą dirbantį, apsinuodijimų informacijos biurą.
  2. Pirmoji pagalba namuose įmanoma tik pirmomis valandomis po apsinuodijimo, tačiau apsinuodijimo simptomai dažniausiai atsiranda sekančią parą. Tad gydymą namuose reiktų pradėti tik pasitarus su apsinuodijimų informacijos biuro specialistu, o prasidėjus tipiškiems negalavimams geriausia laiko namie negaišti ir vykti į gydymo įstaigą.
  3. Per pirmąją valandą po apsinuodijimo galima plauti skrandį – pirmiausiai reiktų sukelti vėmimą kišant pirštus į burną. Išsivėmus reikia gerti daug skysčių. Skysčių negalima duoti prieš vėmimą, nes tokiu atveju nuodai su vandeniu pateiks į žarnyną. Galima vartoti aktyvintą anglį (0,5 – 1g vienam kilogramui kūno svorio, pvz. žmogus, sveriantis 80 kg turėtų išgerti 40 – 80 g aktyvintosios anglies arba 200-400 tablečių), tačiau dėl gausaus vėmimo neretai to nepavyksta padaryti.
  4. Jei pasireiškė tipiški apsinuodijimo amatoksino turinčiais grybais simptomai, kuo skubiau vykite į gydymo įstaigą, nes efektyvių gydymo priemonių namuose nėra, o prarastas laikas, per kurį gali būti skiriamas priešnuodis, gali kainuoti gyvybę.  Jei apsinuodijimo diagnozė nepasitvirtina, paprastai, žmogus išleidžiamas sekančią dieną namo.
  5. Jei apsinuodijęs žmogus yra be sąmonės, jį būtina guldyti ant šono, kad neužspringtų, jei vemia ar jei prasidėtų vėmimas, o jei nesąmoningas žmogus nustojo ir kvėpuoti, kuo skubiau atlikite pradinį gaivinimą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus į burną.

PATARIMAI GRYBAUTOJAMS IR GRYBŲ MĖGĖJAMS

  1. Rinkti ir valgyti reikia tik pažįstamus valgomuosius grybus, neeksperimentuoti ir nerizikuoti su nežinomais grybais.
  2. Nevalgyti nepažįstamųjų rinktų grybų.
  3. Nevalgyti pastovėjusių, nešviežių grybų, nes jie greitai genda.
  4. Nerekomenduojama grybus valgyti vaikams iki 7 metų, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims turintiems jautrią virškinimo sistemą.
  5. Grybais apsinuodyti gali ne visi valgiusieji. Patiekale gali būti tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam.
  6. Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tokie pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
  7. Apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai.
  8. Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam asmeniui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.
  9. Užsitęsus virškinimo trakto sutrikimams, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.
  10. Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais neužsiimkite savigyda, kuo skubiau kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais apsinuodijimų informacijos biuro specialistais telefonu: 8 5 236 2052.
  11. Nevartoti alkoholio valgant patiekalus su grybais. Įprastinė kombinacija: daug grybų su spirgais ir grietine ir jei dar kartu vartojamas alkoholis, gali būti išties labai pavojinga net ir sveikam žmogui, nes gali sukelti ūmų kasos uždegimą. 
  12. Ruošiant grybus maistui būtina juos gerai išvirti. Negalima naudoti pirmojo grybų nuoviro sriubai. Verdant grybus ir jiems užvirus reiktų bent du kartus pakeisti vandenį, kuriame jie virė, švariu.  
  13. Pravartu prieš einant grybauti atlikti namų darbus: susipažinti ne tik su valgomais, bet ir su nuodingais grybais, pasigilinti kokiomis sąlygomis jie gali pasidaryti panašūs į valgomuosius grybus (tam gali turėti įtakos metų laikas, oro sąlygos: šalnos, lietus etc.).

Parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Raminta Kiškėnienė.

Naudoti šaltiniai:

 



Atnaujinta 2018-03-16 21:15