Menopauzė yra natūralus gyvenimo periodas, kuris palies kiekvieną iš mūsų. Menopauzės metu moters menstruacinis ciklas visam laikui nutrūksta ir estrogenų kiekis mažėja dėl progresuojančio kiaušidžių nepakankamumo. Pokyčiai moters organizme pasireiškia iki menopauzės ir tęsiasi po menopauzės. Šis laikotarpis vadinamas klimakteriniu periodu. Jo metu vyksta įvairūs medžiagų apykaitos pokyčiai, pasireiškia fiziniai ir emociniai simptomai, galintys neigiamai paveikti moters gyvenimo kokybę. Hormoniniai pokyčiai klimakterinio periodo metu turi reikšmės riebalų dalies kūne padidėjimui ir visceralinių riebalų kaupimuisi. Dėl angliavandenių, riebalų ir baltymų mitybos disbalanso kartais gali pasireikšti depresijos simptomai. Jie gali padidinti arba sumažinti apetitą, sukelti persivalgymą ar net nuovargio jausmą, nuolat planuojant sveikai maitintis, bet nesiryžtant pokyčiams. Tiek persivalgymas, tiek ir nepakankamas maitinimasis gali neigiamai veikti protinę sveikatą.

MENOPAUZĖ yra momentas, praėjus 12 mėnesių po paskutinių moters mėnesinių. Metai iki to momento, kai moterims gali pakisti mėnesinis ciklas, pasireikšti karščio bangos ar kiti simptomai, vadinami menopauzės perėjimu arba perimenopauze.

PERIMENOPAUZĖ. Tai laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės simptomų iki 12 mėn. po mėnesinių pabaigos. Perimenopauzė trunka 4-5 metus, ji prasideda sporadiškais kiaušidžių folikulų ir (arba) geltonkūnio vystymosi ir funkcijos sutrikimais arba nepakankamumu. Mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda ilgalaikė anovuliacija, sumažėja progesterono gamyba, pasireiškia estrogenų kiekio svyravimai. Perimenopauzinis laikotarpis paprastai prasideda apie 47 – uosius gyvenimo metus ir gali svyruoti nuo vienų iki devynerių metų.

Menopauzės pereinamasis laikotarpis dažniausiai prasideda nuo 45 iki 55 metų. Paprastai jis trunka apie septynerius metus, bet gali būti ir 14 metų. Trukmė gali priklausyti nuo gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip rūkymas, jo pradžios amžius, nepakankama mityba, išsekimas, gausus ir staigus kraujavimas gimdymo metu, avitaminozė, jonizuojanti spinduliuotė (pvz., dubens srities dėl įvairių navikų), kiaušidžių srities operacijos (pvz. endometriozės operacinis gydymas), didelių dozių chemoterapija. Menopauzę taip pat gali sukelti histerektomija, arba chirurginis kiaušidžių, gaminančių hormonus pašalinimas. Jei jums buvo atlikta gimdos ar kiaušidžių pašalinimo operacija ir nevartojate hormonų, iškart pajusite menopauzės simptomus. Po menopauzės moterys patenka į pomenopauzę.

Menopauzė kiekvieną moterį paveikia savitai ir įvairiai. Organizmas pradeda skirtingai naudoti energiją, keičiasi riebalų ląstelės, moterys gali lengviau priaugti svorio. Gali pakisti kaulų masė ir širdies sveikata, kūno formos ir fizinės funkcijos. Moterys po menopauzės yra labiau pažeidžiamos širdies ligų ir osteoporozės. Per tą laiką svarbu ir toliau sveikai maitintis, būti aktyviems ir užtikrinti, kad gautumėte pakankamai kalcio, kad kaulų sveikata būtų optimali.