Pirmąjį gegužės antradienį, šiais metais gegužės 3 dieną, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių minima Pasaulinė astmos diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į astmą - vieną iš seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir labiausiai paplitusių lėtinių ligų.
Astma yra lėtinė, uždegiminė, dirginanti kvėpavimo takų būklė. Ji sukelia padidėjusį jautrumą kvėpavimo takuose, kuris savo ruožtu sukelia pasikartojančius kosulio priepuolius, sunkumo jausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą arba gargaliavimą, ypač naktimis arba anksti rytais. Tarp tokių pablogėjimo epizodų kvėpavimas gali būti normalus.
Kodėl pasireiškia astma?
Bronchine astma susirgusiems vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai).
Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.).
Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis.
Bronchų astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai.
Be to, manoma, kad yra genetinis bronchinės astmos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai). Tačiau tiksli bronchinės astmos išsivystymo priežastis iki galo nėra žinoma.
Simptomai. Svarbu nustatyti astmai būdingus respiracinius simptomus, nes ūminiai arba lėtiniai simptomai gali būti ir dėl kitų priežasčių.
Astmai būdingi respiraciniai simptomai:
• Daugiau nei vienas respiracinis simptomas: švokštimas, dusulys,
krūtinės veržimas, kosulys.
• Simptomai pasireiškia arba paryškėja naktį arba paryčiui.
• Simptomų intensyvumas, laikui bėgant kinta.
• Simptomus sukelia virusinė infekcija, fizinis krūvis, alergenai, oro
kaita, juokas, automobilių išmetamosios dujos, tabako dūmai, stiprūs kvapai.
Astmai nebūdingi klinikiniai simptomai:
• Tik kosulys, nepasireiškiant kitiems respiraciniams simptomams.
• Lėtinis skrepliavimas.
• Dusulys, lydimas galvos svaigimo, rankų ir (arba) kojų tirpimo.
• Krūtinės skausmas.
• Fizinio krūvio metu atsirandantis stridoras.
Kas vyksta kvėpavimo takuose?
Šie trys veiksniai sukelia priepuolius:
- Spazmai raumenyse aplink kvėpavimo takus.
- Kvėpavimo takų gleivinių dirginimas / uždegimas, nesukeltas infekcijos. Uždegimas sukelia gleivinės patinimą, kvėpavimo takai susitraukia, tampa siauresni, dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti.
- Gleivių sankaupos kvėpavimo takuose.
Tyrimas
Ne priepuolio metu gali nepavykti rasti jokių pakitimų. Priepuolio metu stuksendamas plaučius, gydytojas girdi garsą, artimą dėžės garsui, nustatomi nusileidę plaučių kraštai. Klausydamas plaučius gydytojas girdi pailgėjusį iškvėpimą, šiurkštų arba susilpnėjusį kvėpavimą, švilpiančių, sausų karkalų.
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi skaidrūs (daug oro turintys) plaučiai, paryškėjęs plaučių piešinys, nusileidusi nelabai judri diafragma.
Kraujo tyrime gali būti padidėjęs eozinofilų skaičius ir imunoglobulino E koncentracija.
Skreplių tyrime gausiau aptinkama eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos kūnelių, Kuršmano spiralių, Šarko ir Leideno kristalų.
Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų.
Gali būti atliekami fizinio krūvio mėginiai (vaikams), provokaciniai mėginiai.
Alerginės būklės įvertinimui dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda nustatyti ligos formą.
Medicininis gydymas
Jei įtariate, kad sergate bronchine astma, būtinai kreipkitės į gydytoją – jis patars, kuriuos vaistus ir kaip vartoti. Bronchinės astmos gydymas yra individualus ir pakopinis. Iš pradžių skiriamas intensyvesnis gydymas, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė yra mažinama (pakopa žemyn).
Patarimai ir profilaktika
Astmos ir jos paūmėjimų profilaktika:
- Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius.
- Gerinti darbo ir buities sąlygas.
- Vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
- Nebūti prirūkytose patalpose.
- Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
- Atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
- Vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuoti. Ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas, joga).
- Grūdinti ir stiprinti organizmą.
- Jei po fizinio krūvio pradedama dusti, prieš jį reikia įkvėpti bronchus plečiančio vaisto.
- Visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
Šaltiniai: Astma - simptomai ir priežastys - Mayo klinika (mayoclinic.org)
Kas yra astma (astma) (naaf.no)
Bronchinė (bronchų) astma | Pasveik.lt
