Pažymint šv. Valentino dieną, ULAC medikai ir visuomenės sveikatos specialistai primena apie saugesnę elgseną, padedančią išvengti lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Tai dažnai net nepastebimi susirgimai, turintys ilgalaikių pasekmių abiejų lytinių partnerių sveikatai. Siekiant sumažinti užsikrėtimo LPI riziką, rekomenduojama apgalvotai rinktis lytinį partnerį, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir nepamiršti apsaugos priemonių.

Kodėl pavojingos LPI?

     Lytiškai plintančios infekcijos – tai susirgimai priklausantys kategorijai ligų, apie kurias neretai sužinoma tiktai atlikus tyrimus, kadangi šios infekcijos dažnai būna besimptomės. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai išryškėja vėliau arba išvis jų nebūna. Vyrams LPI pasireiškia dažniau, o moterys neretai sužino apie infekciją, kada išsivysto komplikacijos. Pvz., užsikrėtus chlamidine infekcija, tik kas trečiai moteriai atsiras būdingų požymių. Užsikrečiama nesaugių vagininių, oralinių ir analinių lytinių santykių metu su užsikrėtusiu asmenimi. Yra infekcijų, pvz., ŽIV ar virusinis hepatitas B, kurios taip pat plinta per kraują, vartojant narkotikus, per nesterilius instrumentus ir pan. Daugumą LPI galima perduoti iš motinos vaikui. LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai ir pirmuonys. Vienu metu galima būti užsikrėtus keliomis LPI. Šios infekcijos dažnai neturėdamos ligos požymių lieka nepastebėtos, o laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia rimtus sveikatos sutrikimus (lėtinius uždegimus, nevaisingumą, artritą ir kt.). LPI nėščiajai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pavojingus naujagimio sveikatos pakenkimus ir netgi mirtį. Turimos LPI padidina užsikrėtimo ŽIV riziką. Beveik visomis LPI galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip sužinoti, ar nesi užsikrėtęs LPI?

     Po nesaugaus lytinio akto nebūtina laukti kol atsiras LPI požymių, patariama pasitikrinti profilaktiškai. Sužinoti, ar nesi užsikrėtęs LPI – nesudėtinga. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia iš vieno mėginio nustatyti dažniausius LPI sukėlėjus. Ištyrimo ir gydymo bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais konsultuotis rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą dermatovenerologą. Šios srities specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Dėl LPI pasitikrinti galima anonimiškai. Bakterinės LPI dažniausiai išgydomos, o virusinės kilmės LPI gali būti kontroliuojamos vaistais. Sėkmingam LPI gydymui būtina ištirti ir gydyti visus lytinius partnerius.

Kaip neužsikrėsti LPI?

     Užsikrėtimo LPI riziką mažina saugesnė lytinė elgsena. Susilaikymas nuo lytinių santykių, t. y. abstinencija – pats saugiausias būdas neužsikrėsti LPI. Rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškais; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; su naujais lytiniais partneriais visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto, kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Prezervatyvų veiksmingumas įrodytas tyrimais. Tai veiksminga priemonė, užkertanti kelią ŽIV perdavimui ir sumažinanti pavojų užsikrėsti kitomis LPI. Svarbu atminti, kad ši barjerinė priemonė nesuteikia 100 proc. apsaugos nuo visų LPI, todėl labai svarbu atsakingai rinktis lytinį partnerį. Neskiepytiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinių infekcijų (hepatito A ir B, žmogaus papilomos viruso).

ULAC informacija