Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių.

• skiltinė pneumonija pažeidžia vieną ar kelias plaučių skiltis;
• skiltelinė pneumonija išplinta difuziškai po visus plaučius.

PLAUČIŲ UŽDEGIMO RŪŠYS

2. Visuomenėje įgyta pneumonija.

Tai plaučių uždegimas, kurį sukelia aplinkoje esančios bakterijos ir virusai. Tokia ligos forma lengvesnė ir greičiau pagydoma nei hospitalinė pneumonija (ja susergama nuo ligoninėje esančių pavojingų patogenų, kurie neišnaikinami mutuoja).

Visuomenėje įgytą pneumoniją gali sukelti:

• bakterijos;
• į bakterijas panašūs mikroorganizmai (sergama lengvesne ligos forma nei bakterijų sukelta pneumonija);
• virusai (sukelia tokie patys virusai, kurie paskatina ir peršalimo simptomus; virusai – dažniausia plaučių uždegimo priežastis vaikams iki 2 metų);grybeliai (grybelinė pneumonija dažnai pasitaiko žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs arba tiems, kurie įkvėpė didelį kiekį grybelių).

Dažnesnė sunkiems ligoniams, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Liga diagnozuojama, praėjus 2 paroms po paguldymo į ligoninę (sunkios formos dėl bakterijų atsparių antibakteriniams vaistams).

3. Aspiracinė pneumonija.

 Tai plaučių uždegimo rūšis, kai ligą sukelia į kvėpavimo takus patekę gėrimai, maistas, skrandžio turinys vemiant, tulžis. Aspiracija įvyksta, kai sutrikdomas normalus rijimo refleksas (po galvos traumos, rijimo problemos, perdozavus alkoholio arba vaistų, narkotikų). 

Didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu turi vaikai iki 2 metų (jų imunitetas vis dar vystosi) ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės.

RIZIKOS VEIKSNIAI IR SIMPTOMAI PAGAL PATOGENĄ

Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Palankias sąlygas ligai prasidėti sudaro ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (peršalimas ar gripas), lėtinės kvėpavimo takų ligos, rūkymas, alkoholizmas, žmogaus imuniteto nusilpimas (taip pat imunitetą slopinančių vaistų vartojimas), senyvas amžius, kitos ligos (širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas), stresas, badavimas.

Bakteriniu plaučių uždegimu serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didesnė susirgimo rizika kyla alkoholikams, rūkaliams, protiškai atsilikusiems asmenims, neseniai operuotiems, sergantiems kvėpavimo takų infekcijomis.

Bakterinės pneumonijos simptomai:

• šaltkrėtis;
• drebulys;
• stiprus krūtinės skausmas;
• aukšta temperatūra;
• stiprus kosulys;
• retas pulsas;
• sulėtėjęs ir paviršutiniškas kvėpavimas;
• pamėlusios lūpos;
• sutrikusi sąmonė;
• skrepliavimas.

Virusinės pneumonijos ankstyvi simptomai yra tokie patys kaip ir bakterinės, tik būdingas stipresnis kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Mikoplazmos sukelto plaučių uždegimo požymiai silpnesni, tačiau uždegimas labai išplinta. Pagrindiniai mikoplazminės pneumonijos simptomai – stiprus kosulys ir skreplių atkosėjimas.

LIGOS EIGA

Po apsikrėtimo praėjus 1–3 dienoms (kartais net 7–10 dienų) pasirodo pirmieji ligos požymiai.

Ligos trukmė ir sunkumas priklauso nuo:

• paciento amžiaus ir sveikatos būklės (vyresni ir nusilpę žmonės serga ilgiau ir sunkiau);
• patogeno (virusinė pneumonija yra lengvesnė nei bakterinė);
• gydymo pradžios (kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo greičiau pasveikstama),
• nuo tinkamo gydymo parinkimo.
   

Sveikiems žmonėms pneumonija kartais sunkiai pastebima ir praeina savaime per 2–3 savaites. Jeigu plaučių uždegimą sukėlė bakterija arba virusas, ligonis gali platinti ligą aplinkiniams (kelias dienas ar savaitę).

Jeigu liga negydoma, galimos komplikacijos:

• kraujo užkrėtimas (bakterijos patenka į kitus organus ir sutrikdo jų veiklą);
• plaučių abscesas (pūlinys plaučiuose, kuriam sunykus, juose lieka ertmė);
• skysčių kaupimasis aplink plaučius (ertmėje aplink plaučius kaupiasi balkšvas skystis, kuris juos spaudžia, gali infekuotis)
• pasunkėjęs kvėpavimas.

MEDICININIS GYDYMAS

Plaučių uždegimą turi gydyti gydytojas! Niekada nesigydykite patys. Gydytojas parinks tinkamą gydymą atsižvelgdamas į jūsų ligos eigą, simptomus, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Svarbiausi pneumonijos gydymo komponentai - antibiotikų terapija, deguonies terapija (kai yra kvėpavimo nepakankamumas), pakankami skysčių kiekiai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, esant aukštai temperatūrai ar krūtinės skausmui. Gydyti plaučių updegimą reikia pradėti kuo greičiau. Jei įmanoma prieš tai paimamas skreplių pasėlis, o esant sunkiai ligonio būklei ir kraujo pasėlis bei nustatomas jautrumas antibiotikams. Kai plaučių uždegimas nesunkus, gydytojas skirs geriamuosius vaistus, o jei sunkus ar gresia komplikacijos, iš pradžių gali tekti antibiotikus švirkšti į raumenis ar veną. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau sunkiam plaučių uždegimui gydyti gali būti skiriami antibiotikų deriniai. Esant sunkiai ligonio būklei, abipusiam plaučių uždegimui, sunkioms kitoms ligoms, gresiant komplikacijoms reikalingas gydymas ligoninėje. Dažniausiai skiriami penicilino, cefalosporinų, makrolidų grupės ar kiti antibiotikai. Be antibiotikų gali būti skiriami atsikosėjimą gerinantys (acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas), temperatūrą mažinantys (paracetamolis) vaistai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo (ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kiti). Gali būti reikalingas deguonis ar lašinės infuzijos ligoninėje gydomiems ligoniams. Labai svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nenutraukite vaistų, net jei pasijutote žymiai geriau. Gydymo pabaigoje paprastai atliekama kontrolinė rentgeno nuotrauka ir kraujo tyrimas.

PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS:

• efektyviai gydytis nuo peršalimo;
• skiepytis nuo pneumonijos;
• laikytis tinkamos higienos (dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas);
• nerūkyti;
• ilsėtis;
• palaikyti gerą fizinę formą.