Pirmąjį gegužės antradienį, šiais metais gegužės 4 dieną minima Pasaulinė astmos diena.

Astma (bronchinė astma) – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia:

• Sutrikusiu miegu
• Skrepliavimu
• Dusuliu
• Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmu krūtinėje
• Švokštimu krūtinėje
• Būklės pablogėjimu anksti ryte
• Priverstine kūno padėtimi
• Padažnėjusiu kvėpavimu
• Sausu kosuliu
• Pamėlusiu veidu

Genetika gali nulemti galimybę susirgti astma ir atsaką į vaistų poveikį. Labai svarbi jų sąveika su
aplinkos faktoriais. Ligai reikšminga organizmo sensibilizacija (įsijautrinimas) įvairiems aplinkos
alergenams, pvz., namų dulkių erkėms, kačių ir šunų epidermiui, tarakonams, augalų žiedadulkėms, pelėsiams. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Dažnai astmos paūmėjimus išprovokuoja virusinė kvėpavimo takų infekcija.
Astma yra glaudžiai susijusi su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu).

Pasaulyje astma serga daugiau kaip 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Jei sergamumo šia liga tendencijos ir toliau išliks tokios pat, kaip iki šiol, manoma, kad 2025 metais astma sirgs apie 400 milijonų žmonių.

Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma kol kas nėra išgydoma, tačiau šiandieniniai mokslo laimėjimai, naujų vaistų bei gydymo metodų tyrimai rodo, kad astma gali būti sėkmingai gydoma ir, svarbiausiai, gerai kontroliuojama.