Pasaulinė vandens diena

Atgal

Pasaulinė vandens diena

2021-03-22

     Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų!
„Vandens vertinimas“ („Valuing water“) – tokia 2021 metų Pasaulinės vandens dienos tema, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į pasaulinę vandens krizę ir į iškeltų tikslų įvykdymą, iš kurių vienas svarbiausių – iki 2030 m. užtikrinti  visame pasaulyje sanitarinius reikalavimus atitinkančio vandens tiekimą.
 
Kodėl vandeniui skiriamas toks ypatingas dėmesys? 
     Tiesiog gerkim jį kada užsinorim. Iš tiesų ne taip viskas yra paprasta. Dažnai problemos kyla todėl, kad dauguma mūsų paprasčiausiai užmiršta gerti paprastą vandenį. Žmonės geria kavą, arbatą, įvairius kokteilius, pieną, kompotus, vyną, alų – viską, bet tik ne vandenį.
Vanduo sudaro apie du trečdalius visų gyvosios gamtos organizmų, o žmogaus kūno masės – 70 proc. Organizme sumažėjus 1 – 2 proc. vandens, jaučiamas troškulys. Troškulys yra pirmas požymis, kad organizme trūksta vandens, todėl svarbu įprasti vandenį gerti ne tada, kada pajaučiate troškulį, o nuolatos gurkšnoti, kad jo organizme nepritruktų. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens – vos keletą dienų. Vandeniu ne tik numalšiname troškulį, bet jis atlieka labai svarbias funkcijas mūsų organizme:
Pateikiame 10 priežasčių, kodėl mūsų organizmui svarbus vanduo:
  1. Vanduo yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo gyvavimui (funkcijų atlikimui).
  2. Vanduo gamina hidroelektrinę energiją ląstelių membranose nervinius impulsus perduodančioms ląstelėms.
  3. Vandens hidrolitinė savybė padeda išsklaidyti medžiagas į pirminius komponentus, yra būtina pasisavinimo gerinimui: baltymus skaido į amino rūgštis; riebalus – į riebiąsias rūgštis; krakmolą – į paprastuosius cukrus.
  4. Vanduo yra kaip “klijai”, suriša ląstelių membranas į visumą.
  5. Žmogaus virškinimo sistemai.
  6. Organizmo šilumos procesams reguliuoti (prakaito pasigaminimas).
  7. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir medžiagų apykaitos šalutinius produktus.
  8. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
  9. Nepakankamas organizmo aprūpinimas vandeniu gali sukelti ląstelių dehidrataciją, suardyti cheminę organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairias ligas.
  10. Ypač svarbų vaidmenį atlieka vanduo kūno temperatūrai reguliuoti. Pavyzdžiui, jeigu nevyktų kūno temperatūros reguliavimo procesai, po 30 min. važiavimo dviračiu 70 kg sportininko kūno temperatūra pakiltų nuo 37°C iki 47°C. Kūno baltymai pradeda irti jau prie 42°C, vadinasi, tokia situacija būtų gyvybei mirtinai pavojinga.
Kas atsitiks su mano kūnu bei sveikata, jei ilgesnį laiką vartosiu per mažai vandens? 
     Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi.
Simptomai, kurių galima išvengti vartojant pakankamą skysčių kiekį:
  • silpnumas, nuovargis ir mieguistumas;
  • žemas kraujospūdis;
  • širdies ritmo pakitimai;
  • kartais jaučiamas labai stiprus troškulys;
  • šlapimo kiekio sumažėjimas bei jo spalvos pakitimai;
  • galvos skausmai;
  • akių sausumas;
  • sausa burnos gleivinė;
  • gebėjimo susikoncentruoti praradimas;
  • šaltos rankos ir pėdos;
  • naktiniai mėšlungiai;
  • galimi sąnarių skausmai;
  • nešvari arba išsausėjusi oda;
  • raumeninės kūno masės sumažėjimas;
  • virškinimo sistemos sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Kiek turėčiau gerti vandens?

     Jums reikalingas vandens kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros jūsų sveikatos būklės bei nuo individualių organizmo savybių, mitybos ir fizinės veiklos lygio ir gali būti apskaičiuotas pagal vieną iš  žemiau pateiktų formulių:
  1. Jeigu per dieną žmogaus sunaudojamo maisto energetinė vertė  apie 2000-2500 kilo kalorijų , tai vienai suvartojamai kilo kalorijai reikia 1 ml skysčio per dieną.
  2. Vienam žmogaus kūno svorio kilogramui reikia per dieną gauti 30-35 ml vandens: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml.

 

Svarbiausios vandens gėrimo taisykles:

  1. Atsikėlę ryte išgerkite puodelį vandens, kad pagerintumėte medžiagų apykaitą, nuplautumėte skrandį ir visą virškinamąjį traktą.
  2. Vandenį reikėtų gerti 30 min. prieš valgį, nes dažnai troškulys palaikomas alkiu, o be to išgerta stiklinė vandens sumažins apetitą.
  3. Vandens negalima gerti valgant ir iškart po valgio. Į skrandį patenkantis maistas turi būti suvilgytas tik seilėmis (vanduo atskiedžia skrandžio sultis ir apsunkina virškinimą).
  4. Prieš miegą išgerkite stiklinę vandens, kad organizmas galėtų naktį tęsti apsivalymo ir maistinių medžiagų įsisavinimo procesus. Naktį vyksta pagrindinis organizmo valymąsis nuo toksinų, mes išgariname daug vandens – iškvėpuojame ir išprakaituojame. Todėl patartina tas vandens atsargas papildyti. Jei šlapimo pūslė yra silpnesnė, kad nereikėtų naktį keltis, galima vandens išgerti 1 valandą prieš miegą, kad dar prieš gulant būtų pašalintas skysčių perteklius.

     Rytų šalių išmintis sako, kad „gėlo vandens ąsotis geriau už sūrią upę“. Niekas gražiau ir tiksliau neapibūdino vandens, kaip garsusis rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje”.

 



Atnaujinta 2018-03-16 21:15