Nuo 1990-ųjų kasmet rugpjūčio 1–7 dienomis minima Pasaulinė žindymo savaitė, kurios tikslas – saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai.

Neabejojama, kad teisinga ir sveika mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimių adaptaciją bei gerą kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę.

PSO ir UNICEF rekomendacijos, kaip optimaliai maitinti kūdikius ir mažus vaikus (IYCF):

Žindymą pradėti (inicijuoti) ne vėliau kaip 1 valandą nuo gimimo.

Išimtinio žindymo trukmė – 6 mėnesiai.

Tęsti žindymą iki 2 metų amžiaus ir ilgiau (ilgalaikis žindymas), nuo 6 mėnesių į mitybą įtraukiant tinkamus papildomus maisto produktus.

Pagrindiniai faktai apie ilgalaikio žindymo naudą

– 29 proc. energijos poreikio,

– 43 proc. baltymų poreikio,

– 36 proc. kalcio poreikio,

– 75 proc. vitamino A poreikio,

– 76 proc. folatų poreikio,

– 94 proc. vitamino B12 poreikio

– 60 proc. vitamino C poreikio

Bangladeše atlikto tyrimai rezultatai parodė, kad ilgalaikis žindymas yra labai svarbus vitamino A šaltinis antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais (Persson 1998).

2. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko SVEIKATOS. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn – 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc. vaikų iki 5 metų mirčių: žindymas yra esminis ir kartais nepakankamai įvertintas gydyme bei prevencijoje prieš vaikiškas ligas“.

3. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko INTELEKTINIO VYSTYMOSI. Buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie parodė, kad kuo ilgiau buvo žindomas vaikas, tuo geresni jo kognityviniai pasiekimai (IQ, pažymiai mokykloje).

4. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki. Vienas tyrimas, kurio metu buvo tiriami ilgiau nei metus žindyti kūdikiai, parodė reikšmingą ryšį tarp žindymo trukmės kūdikystėje ir tų pačių jau 6 – 8 metų vaikų socialinio prisitaikymo (Ferguson et al, 1987).

6. Ilgalaikio žindymo NAUDA MAMAI. Tyrimais patvirtinta, kad:

ilgalaikis žindymas kai kurioms moterims sumažina vaisingumą, nes slopina ovuliaciją.

mažina krūties vėžio riziką. Kuo ilgiau žindoma, tuo mažesnė rizika.

mažina kiaušidžių vėžio riziką.

mažina gimdos vėžio riziką.

mažina reumatoidinio artrito riziką.

apsaugo nuo osteoporozės.

sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

sumažina insulino poreikį diabetu sergančiai moteriai.

žindančios mamos likusios greičiau numesti svorio.

Šie faktai yra pakankamai svarbūs mūsų mažylių ir mamų sveikatai, tad žindykime savo mažuosius kiek galima ilgiau.