APIE SAULĖS NAUDĄ, ŽALĄ IR APSAUGINIUS KREMUS
Jog saulės spinduliai būtini žmogaus sveikatai, abejonių nėra. Saulėtos dienos mums pakelia nuotaiką, suteikia gyvybinės ir dvasinės energijos. Turbūt todėl daugumai šiauriečių vasara - mėgiamiausias ir laukiamiausias metų laikas. Be to, UV spinduliai inicijuoja vitamino D gamybą odoje, veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina uždegiminių odos ligų, egzemų ir kt. dermatozių simptomus. Deja, skirtingai nei prieš 100 metų, žmonės dabar daugiausia laiko praleidžia patalpose ir todėl patiria su UV spindulių trūkumu susijusių sveikatos problemų – vadinamųjų civilizacijos ligų atvejų tik daugėja.
Saulės radiacija, arba ultravioletiniai A, B ir C spektro (sutrumpintai vadinami UVA, UVB ir UVC) spinduliai dabar nepelnytai laikomi didžiausiu odos jaunystės ir sveikatos priešu - pagrindine odos vėžio priežastimi. Tačiau išties pavojingos baltaodžiams (kur apsauginio pigmento melanino, sugeriančio UV spindulius yra labai mažai, lyginant su juodaodžių ar kitų spalvų žmonių oda) yra tik didelės dozės, gaunamos nesaikingai ir neprotingai kaitinantis saulėje.
SAULĖS NAUDA IR ŽALA
Žmonių oda evoliucijos eigoje savotiškai prisitaikė gyvenimui po saule. Odoje turime melanocitų – ląstelių, gaminančių ir kaupiančių apsauginį pigmentą – melaniną.
Melanocitų kiekis vienodas visų rasių žmonių odoje, bet skiriasi pigmento kiekis. Arčiausiai pusiaujo ir aukštai kalnuose, kur saulė yra arčiausiai ir spinduliai mažiausiai išsklaidyti, gyvenančių žmonių oda yra tamsiausia, pigmento melanino joje daugiausia. Melaninas it kempinė sugeria UV spindulius ir taip apsaugo odą nuo žalojančio poveikio.
Kiekvienas turime natūralius apsaugos nuo UV spindulių mechanizmus:
Dėl pigmentacijos (įdegio) – melanino susidarymo;
Dėl laikino odos sustorėjimo – elastozės;
vitD, kuris pasigamina odoje nuo UVB poveikio.
90% reikalingo vit.D pasigamina odoje; likusį kiekį gauname su maistu.
Vit.D gyvybiškai būtinas imunitetui, mikroelementų apytakai, saugo nuo osteoporozės, įvairių vėžių, mažina mirtingumą nuo įvairių ligų, jo reikšmės įrodymų vis daugėja.
Vit.D perteklius dėl saulės neįmanomas, nes organizmas nustoja jį gaminti, kai kraujyje kiekis pasiekia reikiamą ribą - savireguliacija/grįžtamasis ryšys/homeostazė.
Apsauginiai kremai ar saulės vengimas trukdo susidaryti melaninui ir vit.D
NEIGIAMAS UV SPINDULIŲ POVEIKIS
Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, kurią skleidžia saulė ir kai kurie technikos prietaisai, ir kuriems būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Saulės spinduliai yra gyvybiškai svarbūs kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui: vitaminų D, E ir C, riebalų, baltymų, mikroelementų įsisavinimui ir tolesniam perdirbimui. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, vitamino D gamybą odoje, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Veikiant UV spinduliams organizme padidėja serotonino taip vadinamo „laimės“ hormono. Tačiau per didelis UV spindulių kiekis yra pavojingas – jie ardo akies tinklainę, įtakoja priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą – odos pakitimus, atsirandančius dėl UV spinduliuotės – raukšleles, pigmentaciją, kuperozę), skatina vėžio atsiradimą – melanomą, gali sukelti saulės smūgį.
NUDEGIMAS. Nudegimas saulėje yra ūmi odos reakcija į didelį UV spindulių kiekį. Jei oda nuo spindulių apsaugota nepakankamai, spinduliai ima skverbtis gilyn, sukeldami fotochemines reakcijas. Odos kapiliarai išsiplečia, tarp kraujagyslių sienelių ląstelių atsiranda tarpai, pro kuriuos į aplinkinius audinius ima skverbtis skysčiai, sukeldami uždegimą – patinimą, paraudimą ir skausmą. Priklausomai nuo odos fototipo ir saulės aktyvumo, nudegti galima vos per kelias minutes.
LĖTINIAI ODOS POKYČIAI – fotosenėjimas. UV spindulių poveikis - nudegimai ir kiti pokyčiai sumuojasi bėgant metams. UV spinduliai sukelia laisvųjų radikalų atsiradimą odoje. Susikaupęs didesnis jų kiekis veikia kaip nuodas ir yra labai žalojantis ląsteles ir net genetinę medžiagą - DNR. Oda stengiasi apsisaugoti, gamindama melaniną, bet tam reikia laiko (5-7dienų)
KAIP SKIRSTOMI UV SPINDULIAI?
UV spinduliai skirstomi į 3 pagrindines grupes:
1. UVC spinduliai yra patys kenksmingiausi, tačiau juos „sugeria“ žemę saugantis ozono sluoksnis, todėl jie neprasiskverbia iki žemės paviršiaus ir nesukelia žalos žmogui;
2. UVB spinduliai yra tie spinduliai, nuo kurių mūsų oda įdega (įgauna tamsesnį atspalvį) arba nudega. Šie spinduliai prasiskverbia į išorinį odos sluoksnį (epidermį). Ilgalaikis šių spindulių poveikis gali greitai susendinti odą (sutrikdo kolageno atsinaujinimo procesus, pagreitina raukšlių atsiradimą, skatina fotosenėjimą, pigmentaciją), taip pat molekuliniame lygmenyje sukelia pokyčius, turi įtakos odos vėžio vystymuisi. UVB spinduliai sudaro apie 5 proc. visų ultravioletinių spindulių, pasiekiančių žemę. Apie 90% UVB spindulių yra rezorbuojami mūsų odos (epidermio, o ypatingai raginio sluoksnio). Šie spinduliai yra daug aktyvesni giedrą dieną (dalį jų sulaiko debesys, stiklas), didžiausias aktyvumas – vasaros metu, ypač 11-15 valandomis. UVB spindulių intensyvumas kinta priklausomai nuo dienos bei metų laiko, o vasarą spindulių intensyvumas yra pats didžiausias.
3. UVA spinduliai yra ilgiausi UV spinduliai, kurie gali prasiskverbti giliau, į vidinį odos sluoksnį – dermą. Jie yra pavojingiausi, nes didina odos vėžio – melanomos – atsiradimo tikimybę, skatina ląstelių DNR pažaidas. Taip pat skatina priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą), hiperpigmentaciją, melazmą ir kitas nepageidaujamas odos būkles. Šie spinduliai prasiskverbia tiek per debesis, tiek per stiklą, todėl veikia mūsų odą net ir šaltuoju metų laiku ar debesuotą dieną. UVA spinduliai sudaro apie 90% visų ultravioletinių spindulių pasiekiančių žemę. UVA spinduliai prasiskverbia į odą giliau nei UVB spinduliai - pasiekia dermą, ir gali padaryti žymiai didesnę žalą. Šie turi neigiamą poveikį fibroblastams, dendritinėms ląstelėms, T limfocitams, kolageno skaiduloms – paprasčiau kalbant tyliai naikina odą, skatina odos vėžio tikimybę. UVA spindulių poveikis nėra priklausomas nuo dienos ar metų laiko, jų, kitaip nei UVB spindulių, nesulaiko stiklas.
KADA REIKIA NAUDOTI APSAUGĄ NUO SAULĖS?
UV spindulių poveikis – kaupiamasis, todėl odą nuo saulės reikia pradėti saugoti jau vaikystėje. Oda „nepamiršta“ kiekvieno patirto nudegimo, o vaikai turi didesnę riziką nudegti ir perkaisti saulėje.
Ką reiškia SPF? Kaip apskaičiuoti sau tinkamą SPF?
SPF – tai apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor). Jis parodo, kiek efektyviai priemonė saugo nuo UVB spindulių (apie apsaugą nuo UVA spindulių šiuo atveju nėra nurodoma).
SPF parametru produktus nuo saulės imta žymėti dar 1978 m. Jis parodo, kiek efektyviai priemonė saugo nuo UVB spindulių. Apsaugos nuo saulės faktorius SPF – tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia buvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį mus pasiekiančių UVB spindulių. Natūralu, kad kuo mažiau UVB spindulių pasiekia mūsų odą, tuo lėčiau mes įdegame. Didesnė SPF reikšmė reiškia stipresnę apsaugą, efektyviau sulaikomus UVB spindulius.
SPF reikšmės:
SPF 2 – sulaiko 50% UVB spindulių. Tinka tamsiai ir jau įdegusiai odai.
SPF 10 – sulaiko 90% UVB spindulių. Tinka tiems, kurie įdega greitai ir nenudega.
SPF 20 - sulaiko 95% UVB spindulių. Tinkama apsauga normaliai, šviesiai odai.
SPF 30 - sulaiko 97% UVB spindulių. Rekomenduojama blyškiai ir jautriai odai.
SPF 50 – sulaiko daugiau nei 98% UVB spindulių ir apsaugo nuo nudegimo, jeigu saulėje kaitinamasi ilgą laiką.
Kiekvieno žmogaus oda, priklausomai nuo jos tipo, įdega per skirtingą laiko tarpą, pvz: šviesiaodžiai, būdami saulėje ir nenaudodami jokių apsauginių priemonių, parausta vidutiniškai per 10 minučių. Pasitepus priemone, kurios SPF15, to paties baltaodžio oda parausta ne per 10, o per 10x15 minučių, t.y. per 15 kartų ilgesnį laiko tarpą - 150 minučių. Mažiau jautrios odos savininkas, kurio oda parausta (įdega) per ilgesnį laiko tarpą nei 10 minučių, naudodamas tą pačią priemonę, turinčią SPF15, bus saugus saulėje dar ilgesnį laiko tarpą. Turėkite omenyje, kad SPF skaičiai nėra absoliutūs. Rezultatas priklauso nuo to, kaip greitai konkrečiai Jūsų oda saulėje pradeda rausti.
Sužinoti, kuriam odos tipui priklausote, padės Fitzpatriko sistema, kuri yra sukurta 1975 m. Jos pagalba odos tipai gali būti suklasifikuoti į 6 grupes pagal jūsų turimą pigmento melanino kiekį ir jūsų odos reakciją į saulės poveikį. Ši informacija padeda numatyti bendrą saulės pakenkimo ir odos vėžio riziką.
SPF parodo tik apsaugos nuo trumpesniųjų UVB bangų stiprumą, tačiau labai svarbu apsisaugoti ir nuo ne ką mažiau žalingų UVA bangų, tad rinkdamiesi veido odos priežiūros priemones įsitikinkite, kad jos turi UVA bangas sulaikančius filtrus. Geriausiai tai atlieka cinko oksidas ir titano dioksidas.
ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ FILTRŲ SKIRSTYMAS
1. Cheminiai (sintetiniai) filtrai sugeria saulės spindulių energiją ir paverčia ją šiluma. Trumpai tariant, cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, sugeria saulės spindulius ir mūsų odoje vykstančių cheminių reakcijų (!) metu juos nukenksmina. Daugėja mokslinių straipsnių, įrodančių kenksmingą cheminių UV filtrų, naudojamų kosmetikoje, poveikį: numanoma, kad jie generuoja laisvuosius radikalus, turi stiprų estrogeninį poveikį, akumuliuojasi riebaliniame sluoksnyje ir sunkiai pasišalina iš organizmo, gali absorbuotą saulės šviesos energiją perduoti DNR molekulėms, neretai iššaukia alergiją. Benzofenonas, plačiai naudojamas kaip UV filtras, ir jam panašūs junginiai yra vieni efektyviausių žinomų laisvųjų radikalų generatorių. Laisvieji radikalai skatina polimerizacijos reakcijas, ardo baltymus, riebalus, ląstelės DNR, sukelia vėžinių ląstelių atsiradimą, odos senėjimą.
Cheminiai filtrai saugo praktiškai tik nuo UVB, nuo UVA – menkai.
2. Natūralūs (mineraliniai) filtrai UV spindulius atspindi arba išskaido. Šių filtrų apsauginis poveikis nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su mechaniniu šviesos atspindėjimo procesu. Jie veikia lyg maži veidrodžiai - atspindi UV spindulius, patekusius ant odos. Mineraliniai filtrai nesukelia alergijų, neįsiskverbia į epidermį, tik odos paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, apsaugo vienodai nuo UVB ir UVA, yra fotostabilūs. Plačiausiai naudojami mineraliniai filtrai – titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO). Cinko oksidas labiau apsaugo nuo UVA I, titano dioksidas - labiausiai nuo UVA II, taigi, naudingiausia, kai filtrai būna kartu, tada jie vienas kitą papildo.
Fizikiniai filtrai saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.
3. Fizikiniai filtrai yra saugesni – jie yra hipoalergiški, nesukelia jokių odos reakcijų, tinka net ir mažiems vaikams. Fizikiniai filtrai yra rekomenduojami naujagimiams, mažiems vaikams, alergiškiems ir jautrią odą turintiems asmenims. Šie daug ilgiau „veikia“ ant odos paviršiaus – juos reaplikuoti užtenka kas 4-5 valandas. Fizikiniai filtrai nesukelia alerginės reakcijos ir nedirgina odos, tačiau palieka ant odos baltą plėvelę, gali sunkiau teptis. Mamos tai įžvelgia kaip pliusą, kai tepdamos natūraliu apsauginiu kremu vaikučius mato, kurios vietos jau yra pateptos ir apsaugotos.
4. Natūralūs gamtiniai filtrai – įvairūs aliejai. Įrodyta, kad tam tikri augaliniai aliejai gali dalinai apsaugoti nuo saulės, tačiau apsauga nėra stipri ir saugi.
Taigi, apsauga nuo saulės ir SPF filtrų tema yra labai dažnai aptariama ir susilaukia įvairių nuomonių bei diskusijų, tačiau kas tikrai yra svarbu suprasti – saugotis nuo kenksmingų saulės spindulių yra būtina, o apsisaugojimo būdą mes galime rinktis patys – cheminiai, mineraliniai ar natūralūs filtrai – tai kiekvieno sprendimas ir pasirinkimas.
Informacijos šaltiniai:
R.Daunoravičienė. Kremai nuo saulės. Mitai, tikrovė ir alternatyvos...Green'as, Nr.6, 2011