Patvirtintų patikimų tyrimų apie didesnį nėščių moterų imlumą COVID-19 kol kas nėra. Nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat ir COVID-19. Remiantis kitų su koronavirusu susijusių infekcijų (sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) ir Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (MERS) ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, pavyzdžiais, nėščiosios gali turėti didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma, sergamumas ir mirtingumas nėščiųjų grupėje gali būti didesnis lyginant su bendrąja populiacija. Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama dažnai plauti rankas ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Duomenų apie nėštumo komplikacijas moterims, užsikrėtusioms koronavirusu, nėra. Kitos koronavirusų sukeltos infekcijos (SŪRS, MERS) siejamos su persileidimu ir vaisiaus žūtimi. Karščiavimas pirmame nėštumo trečdalyje gali padidinti tam tikrų apsigimimų riziką. 

Nėščios sveikatos priežiūros darbuotojos turėtų laikytis bendrų taisyklių, skirtų sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie teikia pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams. Nustatytų taisyklių laikymasis yra svarbs visų sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugai. Informacija apie COVID-19 nėštumo metu ribota; jei yra galimybė (pakankamas personalo kiekis), įstaigos gali apsvarstyti nėščių sveikatos priežiūros darbuotojų kontakto su įtariamais ir patvirtintais COVID-19 atvejais ribojimą.

Manoma, kad dažniausiai COVID-19 sukeliantis virusas perduodamas artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais. Ar nėščioji gali perduoti virusą savo vaisiui ar naujagimiui vertikalios transmisijos būdu (prieš, per ar po gimdymo), vis dar nėra žinoma. Tačiau keliuose nedideliuose naujagimių, gimusių COVID-19 sergančioms moterims, tyrimuose, nei vienam naujagimiui COVID-19 nustatyta nebuvo. Be to, ištyrus vaisiaus vandenis ir motinos pieną virusas neaptiktas. Vertikali transmisija taip pat nenustatyta ir kitų koronavirusinių infekcijų (MERS, SŪRS) atvejais.

Literatūroje aprašyti moterų, nėštumo metu sirgusių COVID-19, klinikiniai atvejai, kai buvo naujagimių komplikacijų (pavyzdžiui, priešlaikinis gimdymas). Vis dėlto, nėra visiškai aišku, ar šios komplikacijos susijusios su motinos infekcija, ar nulemtos kitų veiksnių, taigi komplikacijų naujagimiui rizika nėra iki galo aiški. Kadangi duomenys apie COVID-19 nėštumo metu riboti, galima remtis duomenimis apie kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeliamas komplikacijas. Pavyzdžiui, gripas ar kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, siejamos su priešlaikiniu gimdymu ir mažo svorio naujagimio gimimu. Be to, peršalimas ar gripas su karščiavimu pirmame nėštumo trečdalyje gali padidinti tam tikrų apsigimimų riziką. Moterys, sirgusios kitomis koronavirusinėmis infekcijomis (SŪRS, MERS) nėštumo metu, taip pat gimdė prieš laiką ir/ar mažo svorio naujagimius.

Šiuo metu informacijos apie tolimąsias komplikacijas naujagimiams, sirgusiems COVID-19 ar gimusiems moterims, sirgusioms COVID-19, nėra. Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris siejami su ilgalaikiu poveikiu naujagimio sveikatai.

Koronavirusas perduodamas nuo žmogaus žmogui artimo sąlyčio metu, tai dažniausiai vyksta per orą su kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, COVID-19 sergančių moterų piene viruso nustatyta nebuvo. Informacijos, ar virusas gali būti perduodamas su motinos pienu naujagimiui, nėra.

Atliktuose nedidelės imties tyrimuose, SARS sergančių motinų piene viruso aptikta nebuvo, tačiau bent viename mėginyje antikūniai prieš SARS sukeliantį koronavirusą buvo rasti.

Motinos pienas apsaugo kūdikį nuo daugelio ligų. Yra tik retos išimtys, kai nerekomenduojama maitinti krūtimi ar motinos pienu. Rekomendacijų, kaip maitinti krūtimi, kai užsikrečiama tokiais virusais kaip SARS-CoV ar MERS-CoV, nėra.
Motinai, sergančiai gripu, po gimdymo rekomenduojama tęsti kūdikio maitinimą krūtimi arba maitinti naujagimį savo pienu, tačiau kartu reikia imtis ir visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti viruso perdavimo kūdikiui.

Geriausias būdas maitinti kūdikį – žindyti krūtimi. Tačiau nesant patikimų duomenų apie COVID-19, kaip pradėti ar tęsti žindymą, turėtų nuspręsti motina, pasitarusi su savo šeima ir sveikatos priežiūros specialistais. Motina, kuriai patvirtintas COVID-19, arba yra kvėpavimo takų infekcijos simptomų, turėtų imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad neužkrėstų savo naujagimio virusu. Būtina nusiplauti rankas prieš liečiant kūdikį ir, jei įmanoma, dėvėti veido kaukę žindant krūtimi. Jei motinos pienas melžiamas rankomis arba elektrine krūties pompa, motina turėtų nusiplauti rankas prieš liesdama pompos ar buteliuko dalis ir laikytis pompos valymo rekomendacijų po kiekvieno naudojimo. Jei įmanoma, apsvarstykite galimybę, kad Jūsų pienu kūdikį pamaitintų kitas patikimas asmuo.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija