Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienais metais liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų sukelti kepenų uždegiminiai pokyčiai, kurie pasireiškia medžiagų apykaitos sutrikimais. Virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B, C, D, E, G virusai. Dažniausiai sergama A, B ir C virusų sukeltais hepatitais. Nuo šios ligos ar jos komplikacijų kasmet miršta milijonai žmonių. Hepatitai - tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. 

Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (toliau - VHA). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį VHA patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai. Vakcinacija, rankų higiena - efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai.

Virusinis hepatitas B (toliau - VHB) –  hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Tai infekcinė liga kurios virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai VHB infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet VHB užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių lytinius santykius, per kraują, užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėlė, manikiūro reikmėmis. Užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo  metu. Labiausiai rizikuoja užsikrėsti VHB infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju.

Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis, naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.  Nevartoti narkotinių medžiagų, jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. Užsikrėtus  VHB virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau 8–10 % suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais. 

Virusinis hepatitas C (toliau- VHC) – hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Tai užkrečiamoji infekcinė liga kurios virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip VHB, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Kol kas skiepai nuo hepatito C nėra sukurti. Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis 15–20 % ligonių pasveiksta savaime, tačiau 50–85 % suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C arba lieka viruso nešiotojais.

PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis, pasaulyje gyvena 325 mln. žmonių su lėtiniais hepatitais, iš kurių užsikrėtusiųjų hepatitu B tris su pusę karto daugiau nei hepatitu C. Skaičiuojama, kad tik 9 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B bei tik penktadaliui užsikrėtusiųjų hepatitu C šios ligos yra diagnozuotos.  Kita – didžioji dalis užsikrėtusiųjų hepatitais B ir C yra nediagnozuoti ir nežino apie savo ligą ir ją gali platinti kitiems, nes maždaug kas antram ar net dviem trečdaliam užsikrėtusiųjų hepatitu yra būdinga besimptominė eiga.

Iki šių metų pradžios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, buvo privalomai registruojami tik ūmūs susirgimai hepatitais. Lėtinių hepatitų privaloma registracija šalyje įvesta tik nuo 2019 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau, pasak ULAC medikų, ši statistika dalinai neatspindi realios sergamumo hepatitais situacijos. Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui pradėjus privalomai registruoti susirgimus lėtiniais hepatitais, galima konstatuoti, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti asmenims, kuriems iki 1993 metų buvo atliktas kraujo perpylimas, dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai, hemodializuojamiems pacientams, donorams, medicinos įstaigų darbuotojams, tiems, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, infekuotiems ŽIV, asmenims po organų transplantacijos.

 

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenis