Didėjant globalizacijai, mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą. Triukšmas – netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garsų bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai, sukeliantis malonius ir nemalonius pojūčius.

• savos širdies plakimas – 10 dB;
• kišeninio laikrodžio tiksėjimas – 20 dB;
• lapų šlamėjimas – 30 dB;
• žmonių šnabždesys – 40 dB;
• durų, telefono skambutis – 80 dB;
• sunkvežimis – 85 dB;
• miesto ir buitinis triukšmo lygis – 100 dB;
• šūvis į orą – 110 dB;
• lėktuvo variklis – 140 dB.

Triukšmo poveikis organizmui priklauso nuo jo intensyvumo: 40-50 dB triukšmas lemia įvairių psichinių reakcijų atsiradimą, 60-80 dB – vegetacinės nervų sistemos pakitimų atsiradimą, 90-110 dB – klausos netekties išsivystymą, o 120 dB ir didesnis triukšmas tampa ausies pakenkimo priežastimi.

Žmogus dažnai prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir jo tarytum net nejaučia. Nepaisant to, neigiamas jo poveikis nesumažėja. Triukšmas be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę ir dėl to dažnai skaudą galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Triukšmingoje aplinkoje sunku ne tik bendrauti, bet ir išgirsti garsinius signalus, įsiminti svarbią informaciją, susikaupti, dėl to didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė. Ilgą laiką būnant triukšmingoje aplinkoje vystosi klausos sutrikimai (galima net apkursti), sutrinka širdies ir kraujagyslių darbas (pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau – retėja, o kraujo spaudimas – didėja, dėl to žmonėms, turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima ilgai būti intensyvaus garso aplinkoje). Taipogi triukšmas gali ne tik sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas, bet ir sumažinti organizmo atsparumą ligoms, todėl didėja bendras sergamumas.

Veikiant intensyviam triukšmui pakankamai ilgą laiką (kelias valandas arba dienas) gali atsirasti trumpalaikis klausos jautrumo sumažėjimas, kuris vadinamas klausos nuovargiu. Paprastai, pailsėjus tyloje, klausos nuovargis pradingsta ir klausa atsistato. Jeigu šis reiškinys dažnai pasikartoja, klausa laikui einant silpnėja ir išvysto įvairaus lygio kurtumas.

• naudoti klausos apsaugos priemones (ausų kištukus arba ausines) veikiant dideliam triukšmui darbe, namie arba už jo ribų;
• vengti leisti daug laiko triukšmingoje aplinkoje. Nestovėti prie garso kolonėlių festivalių, koncertų, diskotekų metu, daryti trumpas pertraukas;
• mažinti ausinių naudojimą, nesiklausyti garsiai muzikos;
• pakeisti senus langus į naujus (su stiklo paketais), kadangi jie gerai izoliuoja garsą, kokybiškai įstiklinti balkoną;
• mažiau naudokite automobilį esant galimybėms;
• atkreipti dėmesį į skleidžiamo garso lygį perkant namu buitinę techniką, garso aparatūrą. Rekomenduojama rinktis tuos prietaisus, kurių triukšmo lygis yra žemiausiais (ypač tų modelių, kurių naudojimas yra kasdieninis).

 

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai Tarptautinės triukšmo suvokimo dienos proga kviečia visus atkreipti dėmesį į aktualią triukšmo problemą ir skatinti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą. Ugdykime atsakomybę dėl tylios aplinkos išlaikymo ir kurkime sveikesnę aplinką sau ir aplinkiniams, gerbkime vieni kitų teisę į tylią, sveiką ir ramią aplinką.