Atsiradus pirmiems hipertenzijos, cukrinio diabeto, gripo simptomams kreipiamasi pas gydytojus. Tai visuomenei pažįstamos ligos ir apie jas drąsiai kalbama su artimaisiais, pažįstamais, kaimynais. Tačiau yra ligų, kurios tarsi lieka nuošaly, apie kurias kalbama „puse lūpų“, o jomis sergantys asmenys ne visada kreipiasi į gydytojus ar kitus specialistus, bando gydytis patys, o kartais ir nesiima jokių priemonių ligos plitimui užkirsti. Vienos iš tokių ligų – pedikuliozė ir niežai. Mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pedikuliozė ir niežai, tai – ligos, kuriomis užsikrečia ir serga tik socialiai pažeidžiami asmenys, nesilaikantys elementariausių higienos taisyklių. Nors tarp pastarųjų pedikuliozė ir niežai yra paplitę labiau, vis dėlto nė vienas asmuo nėra apsaugotas nuo užsikrėtimo šiomis ligomis.

Pedikuliozė (kitaip – utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. Pedikuliozę gali sukelti trijų rūšių galvinės (parazituoja žmogaus galvos plaukuose), drabužinės (parazituoja drabužiuose) ar kirkšninės (parazituoja gaktos srities, kai kuriais atvejais – kitose plaukuotose kūno vietose) utėlės.

Utėlėmis užsikrečiama esant artimam ir ilgalaikiam sąlyčiui su utėlių turinčiu žmogumi (utėlės perropoja nuo vieno žmogaus ant kito), naudojantis drabužiais ir daiktais. Galvinėmis utėlėmis dažniausiai užsikrečiama naudojantis kito asmens šukomis, plaukų šepečiu, keičiantis galvos apdangalais, laikant juos kartu. drabužinėmis – drabužiais, patalyne, kirkšninėmis – lytinio kontakto.

* dažnai maudytis, tikrinti vaikų (ypač lankančių kolektyvus) galvas;

* tinkamai prižiūrėti plaukus: kasdien juos šukuoti, periodiškai plauti bei kirpti; 

* naudotis ir su kitais asmenimis nesidalinti tokiomis asmeniniam naudojimui skirtomis priemonėmis kaip šukos, plaukų šepečiai, plaukų sagės, kaspinai, kepuraitės ir pan.); 

* dėvėti švarius drabužius, juos laiku keisti, valyti, skalbti bei lyginti; 

*  vengti skolinti savo drabužius kitiems bei pačiam skolintis kitų asmenų drabužius; 

* naudoti švarią patalynę, periodiškai ją keisti. Ypač svarbu keisti patalynę po maudymosi; 

* vengti lytinių santykių su utėlių turinčiais asmenimis;

* periodiškai valyti patalpas bei aplinkos daiktus.

Niežai – tai odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės. Niežinė erkė – tai akimi vos matomas ektoparazitas, įsirausiantis į paviršinius odos sluoksnius, kuriuose gyvena, dauginasi, maitinasi.

Niežais užsikrečiama glaudaus kontakto su sergančiu niežais žmogumi. Taip pat užsikrėsti galima per erkėmis užkrėstus daiktus (lova, skalbiniai ir kt.) bei naudojantis sergančiojo asmens  higienos priemonėmis. Užsikrėtus niežais atsiranda odos niežėjimas, kuris paprastai yra itin intensyvus ir labiausiai vargina naktį, bėrimas pūslelėmis tipinėse kūno vietose, randami niežų erkių takai.

* niežais užsikrėtęs asmuo turi vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis 24 val. po vaistų panaudojimo;

* sergantis niežais asmuo namuose turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą miegojimo vietą;

* asmenys privalo laikytis asmens higienos taisyklių: maudymasis, apatinių rūbų keitimas;

* ligonio ir jo lovos baltiniai, naudoti 4 dienos iki gydymo skalbiami karštame vandenyje ir džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje arba virinami 1–2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo;

* rūbai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, o esant minusinei temperatūrai – 1 dieną;

* minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkių siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1–2 proc. sodos tirpalu, ypač kruopščiai šluostomi dažniausiai liečiami daiktai (durų rankenos, krėslų atramos);

* žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. džiovinami mažiausiai  60° temperatūroje;

* patalpose, kuriose būna ligonis, kasdien atliekamas drėgnas valymas, naudojant 1–2 proc. sodos tirpalą.

Blusos – kraujasiurbiai nariuotakojai, kurie maitinasi žinduolių ir paukščių krauju. Pasaulyje yra žinoma apie 1000 blusų rūšių, Lietuvoje – apie 20. Blusas galima būtų suskirstyti į daug grupių pagal šeimininkus (kurių krauju maitinasi): naminių gyvūnų: kačių, šunų, kanopinių, naminių paukščių, miško graužikų, dykumos gyvūnų, laukinių paukščių ir t.t.

Žmoginė blusa gali parazituoti tarp šunų ir kitų gyvūnų. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, niežtintis, 1 cm diametro paraudimas, kuris išsilaiko 3-4 dienas. Niežtint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija. Blusos neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Apie 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje, o likusieji 90 proc. gyvena kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje.

Labai svarbi tvarka. Atsiradus blusoms, grindis, kilimus, plyšius, baldus siurbti reikėtų net kelis kartus per dieną. Rekomenduojama naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Išsiurbtos grindys turėtų būti ir plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva. Insekticidus (priemonės, naudojamos vabzdžių naikinimui) patariama naudoti labai atsargiai, būtinai atidžiai perskaičius ir laikantis naudojimosi instrukcijoje pateikiama informacija. Jei blusų yra ir kaimyninėse patalpose, būtina tuo pat kenkėjus naikinti visame pastate. Siekiant išvengti blusų, naminius gyvūnus rekomenduojama plauti specialiu šampūnu ar naudoti kitas, blusas atbaidančias priemones.

Po dviejų metų pertraukos Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, atkreipdamas dėmesį į šių ligų (ypač pedikuliozės) paplitimą ir aktualumą mūsų rajone, vėl inicijavo ir Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis š. m. lapkričio mėnesį vykdė  projektą „Pedikuliozės ir niežų profilaktikos programa Švenčionių rajone 2018 m.“.

Projekto tikslas  –  panaikinti esamų ir sustabdyti naujų pedikuliozės ir niežų paplitimą  10 proc. tarp ugdymo įstaigas lankančių vaikų ir jų šeimos narių Švenčionių rajone.

Manome, kad projektas buvo sėkmingas – net 19-os socialinės rizikos šeimų, kuriose nuolat kartojasi pedikuliozės atvejai (Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės,  Magūnų, Cirkliškio, Svirkų seniūnijose), gyvenamojoje aplinkoje buvo atlikta  dezinfekcija (infekcines ligas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų, esančių aplinkoje, naikinimas) ir dezinsekcija (skraidančių ir ropojančių vabzdžių kontrolė ir naikinimas specialiai tam skirtomis priemonėmis). Taip pat UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” specialistai atsakingiems seniūnijų specialistams paliko higienos priemonių, kurios pagal poreikį bus naudojamos socialinės rizikos šeimose. Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” administracijai ir specialistams už supratimą, bendradarbiavimą atliekant dezinfekcijos ir dezinsekcijos darbus objektuose, papildomą dezinfekciją Pabradėje, taip pat Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės,  Magūnų, Cirkliškio, Svirkų seniūnijų darbuotojams už nuoširdų bendradarbiavimą įgyvendinant projektą „Pedikuliozės ir niežų profilaktikos programa Švenčionių rajone 2018 m.“.

 

Daugiau informacijos apie pedikuliozę ir niežus, blusas galite rasti: www.ulac.lt