Ar bendruomenę reikia mokinti teikti pirmąją pagalbą?
 


Ketvirtadienis, 21 Gruodis 2017 10:12

Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, tačiau ilgai išlieka ant įvairių daiktų, aplinkos paviršių. Esant 4 –20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.

Pirmieji rotavirusų sukeltos infekcijos simptomai atsiranda po 24–72 val. po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi 2–6 dienas. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja.

Ligoniui gausiai viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Dėl atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamosios dozės rotavirusai ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kur yra glaudus buitinis sąlytis ir nepakankama rankų higiena.

Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo sunkių rotavirusinės infekcijos atvejų – skiepai.
Nuo 2018 m. rugsėjo Lietuvoje vaikai bus nemokamai (valstybės lėšomis) pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Norint sumažinti užsikrėtimo virusais riziką būtina kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, nuolat valyti ir vėdinti patalpas, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius) šluostyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti ir dezinfekuoti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija