Ar bendruomenę reikia mokinti teikti pirmąją pagalbą?
 


Trečiadienis, 17 Gegužė 2017 12:34

Situacija Švenčionių rajone
Sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje pradėjo didėti nuo 2011 m., o 2015 m. aplenkė bendrą šalies rodiklį. 2014 m. sergamumas hipertenzinėmis ligomis Švenčionių rajono savivaldybėje buvo 1396.74 atvejai 100 000 gyventojų, o 2015 m. – 2062.91.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai. Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos.
Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai:
• vyresnis amžius (moterims virš 65m., vyrams virš 55m.);
• ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis);
• rūkymas;
• gausus druskos vartojimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija);
• nutukimas;
• fizinio aktyvumo stoka;
• II tipo cukrinis diabetas;
• alkoholio vartojimas.
Taigi, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia – genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.

Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė.
Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t.t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5–10 proc.
Kitaip yra su pirmine hipertenzija – kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio organizmui pasekmė ir tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti.
Pradinėje stadijoje liga labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali jaustis visiškai sveikas, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus – tokiais atvejais jis atkreipia dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino apie padidėjusį arterinį kraujospūdį.

Hipertenzijos sunkumo kategorijos

Diastolinis KS                             Sistolinis KS                    Diastolinis KS
Optimalus                                         <120 ir                 ir                  80

Normalus                                          120–129             ir/ar            80–84

Didelis normalus                              130–139             ir/ar            85–89

1 laipsnio hipertenzija                     140–159             ir/ar            90–99

2 laipsnio hipertenzija                     160–179             ir/ar          100–109

3 laipsnio hipertenzija                      >180                  ir/ar            >110

Izoliuota sistolinė hipertenzija        >140                    ir                <90 

Klasifikacijoje paliktas terminas „didelis normalus“, nėra pacientams psichologiškai slegiantis, o tik atspindintis visų amžiaus grupių žmonėms didesnę tikimybę, kad hipertenzija atsiras ateityje.

Ligos gydymas
Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
• Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.
• Nutukimas. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama:
 Paros maisto davinio energiją sumažinti 500–600 kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip 1200 kcal
 Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą
 Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų
 Didinti fizinį aktyvumą
 Neleisti svoriui vėl padidėti

• Didinti fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.
Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi.
• Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (6 g).
Patariama:
 Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos
 Dažniau valgyti maistą, turintį mažai druskos (pvz., daržoves ir vaisius)
 Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais
 Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, ypač prieš tai neparagavus

• Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto – vaisių ir daržovių – valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse.
• Alkoholis. Atsisakyti alkoholio. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis. Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja.
• Rūkymas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą. Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė.
• Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei.

Medikamentinis gydymas spaudimą mažinančiais vaistais:
• AKF inhibitoriai (slopinantys aktyvias medžiagas, sutraukiančias kraujagysles);
• Kalcio kanalų blokatoriai (plečiantys kraujagysles);
• Beta blokatoriai (retinantys širdies susitraukimus);
• Diuretikai (šlapimą varantys),
• Sartanai

Gydymo tikslas – ilgam sumažinti arterinį kraujospūdį. Gydymas būna ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą.
Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų – reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad, paskyrus vaistų, jų vartoti reguliariai ir taip kaip nurodyta yra būtina, nepaisant savijautos. Nors kraujospūdis ir gali normalizuotis, koreguoti reikia tik vaistų dozes, o ne apskritai nustoti gydyti. Atkreipti dėmesį bei prisiminti reikia ir tai, kad hipertenzija yra nepagydoma liga ir vaistus, nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių, reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Ypač kraujospūdžio gydymu rūpintis būtina greta sergant ir kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir pan. Tokiais atvejais kraujospūdį būtina griežtai koreguoti ir nuolat stebėti, kad jis nepakiltų aukščiau nei 130/80 mmHg.


Daugiau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, sveiko žmogaus kodą, kūno svorį ir kraujospūdį, fizinį aktyvumą, pagrindines sveikos mitybos taisykles rasite mūsų interneto svetainėje www.smlpc.lt.

Informaciją pagal įvairių šaltinių medžiagą parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė