Ar bendruomenę reikia mokinti teikti pirmąją pagalbą?
 


Ketvirtadienis, 11 Gegužė 2017 09:27

 

Pasaulyje maždaug 1,25 milijono žmonių kasmet miršta keliuose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų amžiaus.
Mirštamumas eismo įvykių metu pasaulyje pasiskirstęs netolygiai. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, jose žūsta apie 90 proc. visų keliuose žuvusių žmonių. Mirštamumo rodiklis eismo įvykių metu taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Europoje šis rodiklis yra mažiausias, Afrikoje – didžiausias.
Nors sužalojimai eismo įvykių metu yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje daugybę metų, dauguma eismo įvykių yra nuspėjami ir išvengiami. Yra daugybė efektyvių intervencijų, galinčių sumažinti eismo įvykių skaičių. Šalys, kurios naudoja šias intervencines priemones, pastebėjo mirčių skaičiaus sumažėjimą.
Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų – saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidas. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos galėtų kompensuoti jos nesuveikimą ir apsaugotų eismo dalyvius.

who nmh_nvi_17_su_tekstu_1_
Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tiksliau, per didelis ar netinkamai pasirinktas greitis yra pagrindiniai eismo įvykio rizikos veiksniai. Greičio viršijimas yra problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys.
Paskutinį dešimtmetį yra skiriamas didžiulis dėmesys greičio valdymui, siekiant mažinti eismo įvykių, mirčių ir sužalojimų skaičių kelyje.

Veiksniai, kurie turi įtakos greičio pasirinkimui
Greičio pasirinkimas kelyje priklauso nuo vairuotojo lyties bei amžiaus. Beveik visose šalyse dažniau leistiną saugų greitį viršija ir patenka į eismo įvykius jaunesni, vyriškos lyties vairuotojai. Apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai taip pat yra labiau linkę viršyti greitį.

lenteles 3
Yra daugybė nenuginčijamų įrodymų, kad „karas keliuose“ – didžiulė problema visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja organizuoja ketvirtąją Jungtinių Tautų saugaus eismo savaitę, kuri vyks gegužės 8–14 dienomis. Šią savaitę bus akcentuojamas greičio valdymas ir kas gali būti padaryta, kad šis rizikos veiksnys būtų suvaldytas ir sumažėtų eismo įvykių bei sužalojimų skaičius.
Saugaus eismo savaitės metu vyks kampanija „Saugok gyvybes #mažink greitį“. Kampanija vadovaujasi Saugaus eismo dekados (2011–2020 m.) principais. 2011 m. daugybė pasaulio šalių – nuo Naujosios Zelandijos iki Meksikos, nuo Rusijos iki Pietų Afrikos – susivienijo ir pasižadėjo imtis veiksmų, kad išgelbėtų gyvybes keliuose.
Lietuva nuo 2011 metų siekia strateginio tikslo, numatyto Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011 – 2017 metų programoje – pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų atsidurti tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių arba, kad 1 milijonui gyventojų tektų ne daugiau nei 60 žuvusių eismo dalyvių. 2015 m. Lietuvoje 1 milijonui gyventojų teko 83 žuvę asmenys, o lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis žemesnius rodiklius nei Lietuvos turėjo tik 3 valstybės. Kasdien saugaus eismo srityje dirba daug suinteresuotų institucijų tačiau tik visų eismo dalyvių atsakomybės jausmas ir geranoriškumas kartu su specialistų darbu gali padėti sumažinti aukų keliuose skaičių ir pasiekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programoje numatytą tikslą.
2015 m. Lietuvos keliuose įvyko 3161 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 241 žmogus ir 3777 eismo dalyviai buvo sužeisti. Lyginant su 2014m., 2015m. keliuose žuvusių asmenų kiekis sumažėjo 9,7 % (26 žuvusiaisiais mažiau), įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,9 % (94 eismo įvykiais mažiau), sužeistųjų kiekis sumažėjo 0,21 % (8 sužeistaisiais mažiau). 2017 metais (iki kovo 24 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 38 žmonės, t. y. 1 mažiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo pėsčiųjų - 18 (12 iš jų - tamsiuoju paros metu, 3 - pėsčiųjų perėjose) ir vairuotojų - 12. Tarp žuvusiųjų: 27 vyrai ir 11 moterų.

Kaip išvengti skaudžių nelaimių keliuose:
• Pradinių klasių moksleiviams, taip pat ir kiek vyresniems (penktokams - šeštokams) tėveliai turi parinkti saugų maršrutą į mokyklą ir atgal iš jos į namus, kartu su vaiku juo keletą kartų nueiti. Einant šiuo maršrutu su vaiku, mokyti, kur ir kaip pereiti važiuojamąją kelio dalį: šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta tik kelio ženklais, sankryža. Mokytojams taip pat neturėtų būti svetimas vaikų saugumas kelyje. Pedagogams privaloma moksleivius supažindinti su šalia mokyklų įrengtomis perėjomis, nuolat aiškinti ir diegti vaikams saugaus elgesio kelyje taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baigiantis paskutinei pamokai reikia sutelkti vaikų dėmesį ir jiems priminti svarbų dalyką: nepamiršti saugiai elgtis kelyje, neskubėti, laimingai grįžti namo, kad kitą rytą vėl visi susitiktų pamokose.
Norėdamas pereiti kelią (gatvę), asmuo privalo (nepriklausomai nuo amžiaus):
• Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidžiam (nežiopsoti).
• Susirasti perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses (nėra kliūčių, pvz., kelio vingis, krūmokšniai, pastatytos transporto priemonės).
• Priėjęs prie perėjos, atsistoti toliau nuo šaligatvio (ar kelkraščio krašto).
• Apsidairyti į abi puses: pasižiūrėti į kairę, į dešinę, įsiklausyti (t. y. klausytis, kas vyksta aplink).
• Praleisti važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyti ir klausytis.
• Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus savo saugumu, eiti.
• Per kelią eiti statmenai (ne įstrižai).
• Einant stebėti kelią ir klausytis.
• Į automobilį (autobusą, troleibusą) įlipti (ir iš jo išlipti) tik jam visiškai sustojus.
• Jei nespėjai pereiti kelio (gatvės), nebėgti. Sustoti saugumo salelėje ir palaukti kol pravažiuos transporto priemonės.
• Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse).
• Nebėgti į kelią (gatvę) iš už stovinčios transporto priemonės priekio (ar galo), kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną – gali pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais!!!
• Jei dega raudonas šviesoforo signalas – eiti ir važiuoti draudžiama.
• Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais. Daugiau pasitikėti savimi ir galvoti savo galva.

Patarimai tėvams, suaugusiesiems:
• Einant per kelią vaiką laikyti už rankos.
• Nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio (gatvės).
• Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitą šviesą atspindintį elementą (vaikui atšvaitą tinkamai prisegti prie drabužių, kuprinės).
• Sėdus į automobilį (ir vairuotojui, ir keleiviams), užsisegti saugos diržą.
• Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse.
• Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą informaciją parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Raminta Kiškėnienė